Aistė Smilgevičiūtė: „Dainuojame išeinančiai saulei…“

pagal | 2020 25 sausio

Dienos ir nakties susilyginimą paminėti koncertu jau penktus metus susiburia grupė „Skylė“ su Aiste Smilgevičiūte priešakyje, šiemet pirmą kartą šia proga koncertą surengė ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Ketvirtadienio vakarą kauniečiams atlikėjai pristatė seniausius ir žinomiausius savo kūrinius, taip pat supažindino ir su dar kuriamo albumo naujagimiais.

Koncerto vieta – Šv. Jurgio bažnyčia – pasirinkta neatsitiktinai – rudens lygiadienio sutikimas tokioje sakralioje šventovėje buvo dar paslaptingesnis. O ir koncertui tai suteikė ypatingo prieskonio – elektrinis folkroko gaudesys ir skambus A. Smilgevičiūtės balsas aidėjo atsimušdamas bažnyčios mūruose. Šią akustiką grupė išnaudojo iki maksimumo – koncertą pradėję tokiais kūriniais, kaip „Šventaragis“ bei „Šaukiu liūtį“, iš karto pavergė klausytojus. Vėliau vokalistė pristatė koncerto idėją – dienos ir nakties susilyginimo šventę Rudens lygiadienį, mat nuo šios dienos naktys pradės ilgėti. „Išeinančiai saulei“ – taip dedikavo koncertą Aistė Smilgevičiūtė.

Atlikę kūrinius „Eliziejaus laukai“ ir „60“, grupė pristatė keletą naujų kūrinių: „Upelė“, „Lioj rasa krito“, „Devynios baltos upės“, „Mėnuo – katino vyzdys“ bei „Švelnumas“. Šiuos kūrinius Skylė planuoja suguldyti į naujai kuriamą albumą, o kol kas dauguma jų dar nė neįrašyti. Pastarieji kūriniai pasižymėjo lyriškumu ir ramybe, tad sunkų senąjį grupės folkroką mėgę klausytojai gal kiek ir nusivylė, tačiau lyriškai rudens rimtį sutikti nusiteikusieji liko patenkinti.

Koncertas toli gražu nesitęsė lyriškais akordais – po naujienų pristatymo Smilgevičiūtė vėl užtraukė stipresnį neofolk‘ą, atlikdama seniai gerai pažįstamas dainas „Lukiškių pieva“, „Ruduo“, „Stelmužė“ bei „Klajūnė“. Keletą kartų vokalistė sceną paliko, o likusi grupė (styginių kvartetas; Rokas Radzevičius – akustinė gitara, vokalas; Mantvydas Kodis – akordeonas; Kęstutis Drazdauskas – fleita; Jonas Krivickas – elektrinė gitara; Gediminas Žilys – bosinė gitara, kanklės; Salvijus Žeimys – mušamieji) atliko keletą savo kūrinių, tarp jų vieną, mane savo skambesiu ypač sužavėjusį – „Geležinės rūtos“.

Koncerto finalas – žinomiausios bei didžiausias ovacijas sukėlusios Aistės Smilgevičiūtės ir Skylės dainos: „Baltas brolis“ ir meilės duetas iš operos „Jūratė ir Kastytis“. Stipriu ir jausmingu akordu duetą baigę Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius meiliai apsikabino, sukeldami dar daugiau publikos džiaugsmo ir plojimų. Ne tik dėl pozityvumo koncerto pabaigoje, tačiau ir dėl daugelio kitų aspektų pasirodymą galima vertinti tik teigiamai. Pradedant nuo nepakartojamo vokalistės balso bei grupės profesionalumo, baigiant tuo, kad koncerto metu Aistė sugebėjo pakeisti net tris scenines aprangas, padainuoti įvairiomis lietuviškomis tarmėmis ir net latvių kalba bei sukurti paslaptingą, kiek pagonišką, bet taip artimą atmosferą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *