Apie suomius iš pirmų lūpų arba žvilgnis į kitokią kultūrą. 3 dalis

#1 Geografinė orientacija. Jei manote, kad suomiai žino, kur yra Lietuva, jūs galite smarkiai apsirikti. Nors šias dvi šalis skiria tik 500 kilometrų, tačiau retas suomis gali pasakyti, kuri iš trijų Baltijos šalių yra Lietuva (Liettua – suomiškai). Tačiau Baltijos šalių apibūdinimas sykį mane labai nustebino, suomių teigimu, yra šalis Lietuva, kurios sostinė Ryga, kas ten gyvena – nežinia, bet jie kalba tik rusiškai. Galbūt neveltui geografijos mokytoja reikalavo mokėti visas Europos šalis. Gal ir gerai, kad tik netektų raudonuoti.

10154196_762669823757997_1071749559165593941_n

#2 Nuotaika. Regis, kad lietuviai, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, stengiasi būti patys atšiauriausi žmonės pasaulyje, tačiau pabandykite žiemos metu nuvykti į Suomiją, na, bent jau Helsinkį, ir jums teks įsitikinti, kad lietuviai dar, palyginti su suomiais, ne tokie paniurę esant blogam orui. Praleidusi pusmetį Suomijoje pastebėjau, kad retas suomis pirmas pradės pokalbį, apsikabins pasisveikindamas ar tiesiog nusišypsos. Pripažįstamas artumas su nepažįstamaisiais – minimum vieno metro atstumas. Šiuo atveju formuojasi tik viena išvada: kuo toliau į šiaurę, tuo mažiau žmonės džiaugiasi kiekviena diena.

#3 Maistas. Lietuvoje esame pripratę prie natūralių maisto produktų, tik labai1510736_719587078066272_1473802991_n skubantys ir neturintys laiko gaminti renkasi pusfabrikačius. Tuo tarpu Suomijoje galima rasti patį plačiausią pusfabrikačių pasirinkimą ir visa tai tik dėl didelės tokių produktų paklausos. O ir visas kitas maistas lietuviškam skoniui nėra visiškai priimtinas. Pienas, mėsa, sūris, išpuoselėti įmantriomis technologijomis, beveik praranda savo tikrąjį skonį. Nenuostabu, kad pieno net nereikia laikyti šaldytuve, jis paruoštas ilgalaikiam vartojimui. Jei dar negirdėjote, suomiai pamišę dėl anyžiaus, šio ingridiento galima rasti beveik visuose patiekaluose, konditerijos gaminiuose ir pan. Net jei ir atrodo, kad Lietuvoje ne visose parduotuvėse galima rasti tinkamų produktų, tai Suomijoje tų pačių produktų reikia net su žiburiu ieškoti.

#4 Sauna = Suomija. Kiekvienas save gerbiantis suomis savo namuose, nesvarbu, ar tai butas, ar namas, ar kokia kita gyvenamoji patalpa, privalo turėti sauną. Atkreipiant dėmesį į tai, kad vasara čia trunka tik vieną pilną mėnesį, tiesiog puiku vėsiomis dienomis save palepinti saunos procedūromis. Suomiams sauna yra ne sauna, jei joje esi ne nuogas. Žinoma, kad po karštos saunos būtina atsivėsinti šaltu vandeniu eketėje tvenkinyje, upėje ar ežere. Winter swimming (liet. žiemos maudynės) – pats geriausias būdas save pastatyti į ek1948132_776759725682340_4998826319669368640_nstremalią situaciją ir išgyventi protu nesuvokiamą jausmą.

#5 Kainos. Jei lietuviškas ir suomiškas kainas būtų galima palyginti, kaip du kalnus, Lietuva tarsi mažas Kernavės piliakalnis stovėtų priešais Everestą. Be abejonės, toks palyginimas šiek tiek drastiškas, tačiau galiu prisipažinti, kad Erasmus stipendijos toli gražu pragyvenimui neužteko. Pradedant nuo kasdienių maisto produktų iki drabužių ar pramogų, tikrai galime džiaugtis, kad gyvename Lietuvoje. Kad ir dejuodami, kaip viskas brangu, vis tiek perkame ir pirksime, nors ne viskas tuo metu mums reikalinga. Tuo tarpu Suomijoje sunku surasti tokių didelių prekybos centrų kaip Maxima, suomiai linkę apsipirkinėti specializuotose parduotuvėse. O jei sugalvosite vakarienę paįvairinti vyno taure, vertėtų žinoti, kad maisto prekių parduotuvėse nerasite stipresnių nei 4.7% gėrimų.

#6  Suomiai nemėgsta švedų. Nepaisant fakto, kad Suomijoje egzistuoja dvi valstybinės kalbos, visi ženklai, gatvės ir kiti oficialūs pavadinimai rašomi suomių ir švedų kalbomis. Kad ir kaip bebūtų, jie vis tiek priešinasi ir galima sakyti „nekenčia“ švedų. Tačiau pats didžiausias konfliktas iškyla kada suomiai ir švedai stoja į kovą ledo ritulio varžybose, tuo metu suomiai tampa patys aršiausi ir atviriausi žmonės pasaulyje. Stebėti tokias varžybas svetimšaliams tampa pavojinga, karštas temperamentas tarsi išsiveržia iš vidinio suomių pasaulio ir gali sukelti nemažai nemalonumų. Kad ir kas atsitiktų, laimėti privalo tik suomių komanda.

#7 Balandžio 30 diena – gegužės 1 diena (Vappu) – pati didžiausia Suomijos šventė metuose. Nors tradiciškai ši 10298682_770859182939061_1481635042621238229_nšventė priklauso švedų studentams, tačiau laikui bėgant niekas nebekreipia dėmesio, kokiu tikslu buvo pradėta švęsti ši diena. Kiekvienas save gerbiantis studentas gegužės 1 dienos išvakarėse privalo dėvėti savo universiteto kombinezoną (visi universitetai ir jų fakultetai turi skirtingos spalvos kombinezonus) ir „jūreivio“ kepuraites. Kad ir kaip būtų keista, šios šventės metu visas miestas dūzgia tarsi kaip bičių avilys. Šios šventės metu, visi privalo rankose turėti balioną, namuose gaminto putojančio alkoholio (sima) taurę ir tiesiu taikymu keliauti į pagrindinę Helsinkio aikštę prie Havis Amanda – nuogos mote10294335_770858729605773_6847139948855036550_nrs fontano. Susirinkusieji išgirdus sutartinį šūksnį nusiima savąsias kepurėles ir su lig skaičiumi 10 visi kartu jas vėl užsideda, taip pat vieną didelę kepurę uždėdami Amandai ant galvos. Kas galėtų pagalvoti, kad tokia keista ceremonija, gali būti tokia linksma ir atliekama metai iš metų. Kitą dieną visi suomiai renkasi į Kaivopuisto parką, kuriame nepriklausomai nuo oro sąlygų rengiamas masinis piknikas. Jei galėtumėte rinktis, kada nuvykti į Suomiją, rekomenduoju, kad tai būtų Balandžio 30 diena!

#8 Gyvenimo būdas. Galima susidaryti nuomonę, kad visi suomiai sportuoja. Sporto klubai svarbūs kaip maistas, ateini „pavalgai“ ir tu jau sotus visai dienai. Ekstremalesnio sporto mėgėjai renkasi bėgiojimą, nors, regis, ne tik tokie, bet visi suomiai išskirtinai renkasi bėgiojimą. Jei vakarą ar rytą sugalvojai praleisti bėgiodamas – bendraminčių visada rasi. Populiaresni takai dažnai net būna perpildyti, tačiau niekam tai nerūpi, nes suomiams visiškai nei šilta, nei šalta, ką apie juos galvoja kiti. Gal tiesiog nustokime kišti savo noseles, kur nereikia ir pradėkime rūpintis savimi.

#9 Unikalumas. Pavasario ir vasaros naktys čia tokios trumpos, kad net jei jums perde1507550_760055170686129_6718745541062540176_ngė elektros lemputė, kone iki rudens galite neskubėti bėgti į parduotuvę. Priešingai, nei žiemą, miegoti visai nesinori, nes naktis geriausiu atveju ateina apie 1-2 valandą nakties ir net nespėjus saulei pilnai nusileisti, vėl pradeda švisti. Toks ritmas kartais gali išvesti iš proto, tačiau čia galima įžvelgti ir gerąją pusę. Visur skubantiems ir vis nespėjantiems, šiuo metų laiku padvigubėjusi para atneša daug naudos. Kaip ir Lietuvoje, Suomijoje griausmingai švenčiamos Joninės (Vasaros vidurio festivalis), trumpiausia metų naktis čia virsta visą parą trunkančia diena, saulė ne minutei nenusileidžia už horizonto. Saulėlydis virsta saulėtekiu ir tai atrodo taip pat nerealiai, kaip ateiviai Žemėje.

#10 Ežerų, miškų ir salų kraštas. Paminėjus ežerus ir miškus mintyse iškyla Lietuvos vaizdas, tačiau iš kur čia salos? Visi vaizdiniai tarsi su10444537_804084842949828_8044737621368437859_nbliūkšta ir tenka pergalvoti, apie kokią šalį čia kalbama. Suomija gali pasigirti ne tik didesne teritorija, bet ir natūralios gamtos gausa. Jei mums visa tai atrodo įprasta, pietiečiams tai toli gražu ne kasdienybė.

Suomiai džiaugdamiesi atostogomis prie ežero, žygiais nacionaliniuose parkuose, saunomis ir kitais natūraliais malonumais net nenutuokia, kad visai šalia, Lietuvoje, vyksta tokios pačios pramogos. Tačiau vargu ar bent vienas lietuvis tuo didžiuojasi taip, kaip tai daro suomiai. Kultūrinis suomių identitetas jiems leidžia didžiuotis savo šalimi ir tuo, ką turi.

 

Komentarai
Pasidalinkite