Ar homofobija ir diskriminacija neišprusimo padarinys?

pagal | 2020 23 sausio

Norėčiau pradėti nuo labai elementaraus ir, rodos, visiems suprantamo apibrėžimo –  kas yra žmogus? Paprastai literatūroje žmogaus sąvoka apibrėžiama, kaip evoliucijos piramidės viršuje atsidūręs primatas, išsiskiriantis savo protiniais sugebėjimais, kalba, kultūra bei socialiniais ypatumais. Atrodo visi mes tokie. Visi mokame kalbėti, bendrauti ir mąstyti. Gyvename visuomenėje, kurioje esame įpratę viską skirstyti į tam tikras grupes. Pedantiškai sudėliojame viską į stalčiukus su pavadinimais, pvz.,  „vyrai ir moterys“,  „turtingieji  ir vargšai“,  „spalvotieji ir baltieji“, „neįgalieji ir sveikieji“, „ gėjai, transseksualai,  biseksualai ir lesbietės“. Viskas atrodo būtų visai ne blogai. Žmonėms duodami vardai, o daiktams pavadinimai. Tai padeda susigaudyti bendroje masėje ir išvengti chaoso.  Tačiau, dėl kokios priežasties  atsiranda nesantaika tarp skirtingų visuomenės grupių? Galbūt ši mūsų preciziška sistema neveikia? Galbūt pasipiktinimų ir rietenų pavyktų išvengti, jeigu nuimtumėme visas etiketes ir pradėtume žiūrėti  kaip žmogus į žmogų. Ar primiršome, ką šis žodis išviso reiškia?

Viena opiausių temų, kalbant apie (vadinkime taip) skirtingų grupių nesutarimus,  yra netradicinės seksualinės orientacijos žmonių noras nusiimti kažkieno priklijuotą „nenormalumo“ etiketę ir tapti tolygiais visuomenės veikėjais. Lietuvoje daugelis  vis dar atsargiai kalba šia tema, bijodami atsidurti pasmerktųjų tarpe už norą ir teisę būti tuo, kuo nori būti. Galime aiškiai matyti visuomenės pasidalijimą į tris skirtingas stovyklas. Vieni  teigia, kad tokie žmonės jiems nemaišo, tačiau viešumoje jų matyti nenorėtų. Antra grupė kategoriškai tvirtina, kad tai – nukrypimas, prieštaraujantis gamtos dėsniams bei religinėms dogmoms. Pastarieji,  rodos,   jaučiasi esantys viršesni ir įpareigoti skelbti aplinkiniams savo „normalumo“ ribas. Treti, protu nesuvokia, kodėl 21 a. vis dar turime aiškintis, kas yra žmogus, ir įrodinėti  prigimtines jo teises. Derėtų prisiminti, kad žmonija visada bijojo to, ko negalėjo suprasti dėl tam tikrų žinių stokos. Pripažinkime faktą, kad radus logiškus paaiškinimus baimė sumažėja arba visai išnyksta.  Natūraliai kyla klausimas– ar homofobiją ir diskriminaciją taip pat galime laikyti žmogaus neišprusimo padariniu?

1948 m.  Generalinė Asamblėja priėmė  ir paskelbė rezoliuciją, kuri apibrėžia žmogaus teisės principus. Vienas esminių šios rezoliucijos principų teigia, kad „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“. Todėl būtų nepriimtina manyti, jog vieni žmonės gali sau leisti nuspręsti kas, jų galva, yra normalu, o kas ne.  Deja, kai kurie  vis dar suteikia sau tokias privilegijas.  Šis nuomonių karas po truputį įgauna pagreitį ir vis dažniau iškyla, kaip opi problema. Lietuvoje veikia ir aktyviai gėjų, lesbiečių, transseksualų, biseksualų teisėmis rūpinasi  „Tolerantiško jaunimo asociacija“ (TJA). Šiuo metu ši organizacija  kuria LGBT + draugiškų organizacijų katalogą. Pagrindinis šios organizacijos tikslas – suteikti galimybę žmogui saugiai jaustis, viešoje erdvėje bei darbo vietoje, nepriklausomai nuo jo seksualinės orientacijos. Daugiau kaip 60 įmonių visoje Lietuvoje prisijungė prie tolerantiškos aplinkos kūrimo ir išreiškė norą ginti LGBT asmenų bei žmogaus teisės principus.

Tenka pripažinti, kad judame toli gražu ne sparčiu žingsniu, tačiau ir nestovime vietoje. Neribodami savęs įvairiausio plauko etiketėmis ir žvelgdami vienas į kitą, kaip lygus į lygų, puoselėjame tai, kas yra mūsų, žmonių, prigimtinė teisė. Gerai pagalvojus, juk visi mes iš to paties molio drėbti – tik išmarginti šiek tiek kitokiais raštais. Tai kodėl visgi didžioji visuomenės dalis pamiršta tikrąją žmogaus sąvoką ir toliau kuria savo preciziškai išpuoselėtą „etikečių sistemą“?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *