Ar tikrai vergovė panaikinta?

pagal | 2020 25 sausio

Gruodžio 2-oji – tarptautinė vergovės panaikinimo diena. Oficialiai jau daugiau nei 60 metų vergovės nėra – ji draudžiama. Įvairūs ir sudėtingi įstatymai apibrėžia, kiek metų už konkrečios vergovės formos vykdymą teks pasėdėti kalėjime ar kokia suma teks papildyti valstybės biudžetą. Viskas atrodo paprasta. Tenka pripažinti, kad šiandien tiesioginiai žmonių pardavinėjimo atvejai nėra dažni, tačiau vis dažniau imu susimąstyti, jog mes patys pasiduodame kitoms vergovės formoms visai apie tai nesusimąstydami.

Būk kitoks, bet toks kaip mes!

Šiandien tikrai dažnai girdime padrąsinimus išsiskirti iš minios. Mums siūlo turėti išskirtinių idėjų, mąstyti kitaip, peržengti nustatytas normas, įdomiai atrodyti, bet… Vos tik taip pradedame elgtis – nebepritampame. Įsivaizduokime 20 metų vaikiną, kuris dievina operinę muziką. „Seriously, dar ir tokių yra?“ O ką mes manome apie žmogų, kuris visiškai nevartoja alkoholio? „Turbūt su galva negerai…“ Kiek kartų mes neišsakėme galbūt genialių idėjų, nes bijojome kritikos? Daugybę kartų patylėjome ir tuo džiaugėmės, nes kažkas pasakė ir tą kažką greitai nutildė. Gal ir gerai, kad laikomės tokios taktikos. Dabar pasitreniruosime, visko išmoksime, o kai gyvensime antrą kartą, padarysime teisingai. Tada jau tikrai suprasime, kur ir kuo galime išsiskirti, kad būtume unikalūs, bet tokie, kaip visi.

Mylėk mane

Už ką mes mylime kitus žmones? Už jų grožį, vidinį ir išorinį, už elgesį, kartais už darbus ar pagalbą. Būkime atviri – su simpatišku ir linksmu žmogumi visuomet maloniau bendrauti negu su grožiu neapdovanotu. Čia ir prasideda kovos dėl meilės. Merginos aukojasi ir badauja tam, kad turėtų išsvajotas kūno linijas, nes kažkoks genijus sugebėjo visus įtikinti, kad būtent tokios yra gražiausios. Jei vaikinas nori būti mylimas, jis turi būti „kietas“ – reikalinga stilinga apranga, drąsa, taiklūs juokeliai laiku ir vietoje. Tokie meilės siekiai kartais gali turėti absurdiškų ar liūdnų padarinių – nuo traumatologinio iki beprotnamio. Ką tuo noriu pasakyti? Kad ir ką bepasakyčiau, niekas nepasikeis. Mes vis vien paklusime stereotipams ir gamtos dėsniams, stengsimės, apsikvailinsime, bandysime, nusivilsime… Užburtas ratas, bet ratas nebūtų ratas, jeigu nesisuktų.

Facebook – dar ir dar

Socialiniai tinklai yra labai aktuali ir dažnai aptarinėjama tema jaunimo tarpe. Kažkada paauglius jaudinęs pažinčių portalo vardas one.lt jau visiškai užleido socialinių tinklų erdvę patrauklesniam ir, deja, pavojingesniam Facebook‘ui. Kuo pavojingesniam? Čia daug erdvės, kur galima pasigirti, pasirodyti ar pamatyti ir visa tai nieko nekainuoja. Žinoma, kyla kitas klausimas – laikas bevertis ar neįkainojamas? Tačiau kuo daugiau žmogus praleidžia laiko Facebook’e, kuo daugiau informacijos paskelbia apie save, tuo daugiau nori tai daryti. „Šiandien valgiau koldūnus“ – 571-am tavo draugui tikrai įdomu, ką valgei. Tačiau jei kažkas paspaudžia „patinka“ (visada kas nors paspaudžia), atsiranda stimulas pasidalinti ir savo pusryčių, pietų, vakarienės ir naktipiečių detalėmis. Visa tai taip įtraukia, jog ryte atsikėlusi pirmiausia įsijungiu kompiuterį, Facebook‘ą, peržvelgiu, kas įvyko, galbūt parašau, ką sapnavau ir tik tada einu į vonią. Ar tai ne vergovė?

Kiek laiko praeis, kol vergovė bus panaikinta ne tik dokumentuose, bet ir mūsų sąmonėje, nežino niekas. Nors ir labai norėtųsi mąstyti pozityviai, nemanau, kad jos kada nors bus atsisakyta. Juk visuomenė laikosi ant naudos santykių: aš tau, tu man. Arba „jei tu nebūsi stipresnis už mane, aš tave suvalgysiu“. Šiandien galime pasidžiaugti tik tuo, kad iš esmės prieš savo valią negalime būti parduoti ar išnaudojami. Tačiau  išlikime budrūs ir pagalvokime, ar tikrai niekas mūsų nepardavė ir nenusipirko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *