Barelio tualetas ar menininkų buveinė?

pagal | 2020 25 sausio

Nuo klasikinių ir tvarkingų namų tualetų, viešbučių apartamentinių buduarų, universiteto valytojų išblizgintų kambarėlių iki baro išviečių. Jeigu baras, tai tualete košmaras? Žiūrim, ką turim!

Tiek jaunas, tiek senas sutiks, kad viena iš geriausių atsipalaidavimo vietų yra baras. Kuo jis ten visus taip traukia? Alus, paprasta ir kartu įvairi publika, šurmulys. Einant nereikia puoštis, gali atsipalaiduoti ir, žinoma, palikti savo žymę baro WC. Turiu omenyje dažais ant durų, sienos ar veidrodžio. Daugeliui tai atrodo smagi pramoga, o kartu ir nauja meno rūšis. Markeriu ar korektoriumi brūkštelti gali kiekvienas, bet kai pastebime įvairius graffiti, spalvotus portretus, ar įmantrius užrašus, susimąstome, gal tai pagyvina tokio mažo kambarėlio kaip tualetas įvaizdį?

Įėjus į baro ar į pub’o tualetą, mes nesitikime prabangos, meškos kailio ant grindų ar Egipto paveikslų ant sienų. Tiesiog dažniausiai šie kambarėliai būna paprasti, pastelinių spalvų, nieko neišsiskiriantys. Šios monotonijos neatlaikė jaunimas. Pirmiausia „neblaivus“, o vėliau – naują pramogą atradęs. Prasidėjo įvairūs užrašai: „Čia buvo Kaspa“ arba „R+Ž=forever“, taip pat netrūko lytinių organų paišalionių. Dažnai užvėrus tualeto duris galėdavai atrasti telefonų knygą. Save siūlydavo „sexiukai, katytės, vienišieji liūtai“ ir dar daug įvairių amplua įkūnijusių žmonių. Bet kaip nuo kreidos iki flomasterių, taip ir nuo padrikų frazių ir minčių prieita prie intelektualesnio turinio. Na, bent jau akiai ir širdžiai mielesnio.

tualetas

Šiomis dienomis žmonės nebenori būti individais, jie stengiasi būti asmenybėmis. Ši frazė ima prigyti ir tualetų meno sferoje.

Atėję žmonės jau nori užrašyti kažką labai reikšmingo ar „kieto“, iššaukiančio ir parodančio „lygį“. Kauno laisvės alėjoje dažnai studentų lankomame „Džem’pube“, patys savininkai vidinėje tualeto durų pusėje užklijavo labai taiklią frazę „Minutės trukmė priklauso nuo to, kurioje tualeto durų pusėje esate…“. Protinga, logiška, bet… neužtenka! Jaunimas nebūtų jaunimas, jeigu nesugalvotų nuplėšyti raidžių ir vietoj jų įrašyti savo variantą. Taip gimsta didieji šedevrai arba skeptiškai galvoti verčiantys užrašai. Priklauso nuo to, kiek išgėręs į juos pažiūrėsi.

interjeras.lt

Iš padrikų kvailysčių dažnai gimsta ir geros idėjos.

Dažnas baro ar kavinės savininkas vietoj prekybos centre nusipirkto voliuko ir kibirėlio dažų, pasisamdo graffiti piešiantį jaunuolį ar meniškos sielos žmogų, kad leistų pasireikšti fantazijai ir maloniai nustebintų lankytoją. Pati esu ne kartą mačiusi tikrai įdomių užrašų, piešinių ar ženklų. Dažnai tapomi žmonių siluetai, veidai su išsižiojusiomis burnomis ar išpūstomis akimis, kurie priverčia pasijusti keistai, net tokioje privačioje vietoje kaip tualetas. Taip pat netrūksta frazėmis išmargintų durų, kuomet tau jau nebereikia žurnalo ar laikraščio, kad sėdint neužsnūstum. Išdėstyta tualeto atsiradimo istorija, pasaka apie ežiuką rūke, ar tokių skatinančių frazių lobynas kaip: „Tu gali“, „Atsikratyk visko, kas tave liūdina“, „Pasiruošt, dėmesio, marš!“. Fantazijai ribų nėra, tikriausiai, jų ir nereikia.

2-shea-stadium

Kaip į visą šitą mena žiūrime mes?

Kiekvienas savaip. Vieniems pasižiūrėti smagu, kitas dar ir draugui parodo. Būna ir keistuolių, atėjusių nuleistomis galvomis ir net nepastebinčių šio WC meno. Mano nuomone, reikia būti revoliucionieriais su protu. Kartais už nuostabą keliančius piešinius, ar taiklias frazes tikrai galima pagirti, bet ar girto žmogaus nupiešta lazdelė su dviem burbuliukais ar keiksmažodžiais užtušuotas fonas yra labai akį džiuginantis vaizdas? Drįsčiau ginčytis.

Taigi, net šioje barų tualeto temoje galime taikyti frazę „Ką darai – daryk gerai!“ Jei pieši, piešk ne be reikalo, jei rašai, tai turėk omenyje, kad tekstas turi būti geresnis ir į jį būtų smagiau žiūrėti, nei į lakuotą durų medieną. Vienas, du, trys! Kas šiandien bare paišys?!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *