„Bela, Bosas ir Bulis“ – žmonėms nuo penkerių

pagal | 2020 25 sausio

„Jei žemėje yra stebuklų, tai jie vyksta teatre“, – sakė Konstantinas Stanislavskis. Būtent šiuos žodžius galima prisiminti kalbant apie Volker Ludwig parašytą pjesę „Bela, Bosas ir Bulis“, kurį režisavo Antanas Gluskinas. Šis prieš kelerius metus pristatytas spektaklis dėl savo problematikos buvo apdovanotas auksiniu scenos kryžiumi.

Apie režisierių

Antanas Gluskinas gimė 1975 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė TV režisūrą. Sukūrė daugiau nei 10 teatro ir radijo spektaklių tėveliams ir jų mažosioms atžaloms. Dalyvavo daugybėje įvairiausių edukacinės tematikos renginių ir festivalių. Su kolegėmis Giedre Bienoriūte ir Jurga Gluskiniene įkūrė studiją „Monoklis“, kurios tikslas yra kino filmų bei teatro spektaklių kūrimas, kūrybinio būrio rinkimas bei nekomercinio meno vystymas. Anot A. Gluskino, rengiant spektaklius vaikams būtina atsižvelgti į jų amžių. Kalbama net apie skirtumą tarp vaikų, kurių amžius 2-eji ir 4-eri, nes šioms amžiaus kategorijoms reikalingos kitokios raiškos priemonės dėl skirtingo psichologinio mąstymo, tam tikro subrendimo. Tačiau režisierius neapsiriboja vien mažųjų auditorija, kuria spektaklius ir paaugliams. A. Gluskinas teigia, jog svarbu ugdyti vaikų meninį suvokimą bei, žinoma, mokyti, kaip įveikti kasdien kylančias problemas.

Apie spektaklį

Režisieriaus teigimu, spektaklis neturi tikslo reformuoti vaikų teatro, svarbiausia – atkreipti dėmesį į svarbiausias problemas, kurios kankina būtent vaikus. Taigi pagrindiniai veikėjai yra trys septynmečiai draugai – Bela (Monika Šaltytė, Donata Kielaitė), Bosas (Dalius Jančiauskas) ir Bulis (Aurimas Žvinys). Vardus pakeičiančios pravardės yptatingai atskleidžia kiekvieno personažo charakterį. Bela įkūnija gražią, kaprizų bei ambicijų kupiną mergaitę su daugybe kasyčių ir apsmukusiais džinsais, kuria rūpinasi tik mama. Tuo tarpu Bosas – turtingų tėvų lepinamas sūnus, besinešiojantis portfelį ir pasipuošęs švarku paauksuotomis sagomis, o Bulis – stačiokas berniukas, pripratęs prie gatvės gyvenimo ir paprastumo, gyvenantis varganai besiverčiančioje šeimoje. Kas sieja visus tris veikėjus? Meilės, švelnumo bei dėmesio stoka, tik dėl skirtingų aplinkybių, ir mokyklos kieme savo taisykles įvedinėjantis mokinys, kurio pravardė Grėblys (Aurimas Pintulis). Būtent dėl šio veikėjo terorizavimo trijulė susivienija, o tai lemia gražios bei prasmingos draugystės pradžią. Žinoma, kaip daugumoje filmų ar spektaklių, ypač skirtų vaikiams, viskas baigiasi suaugusiųjų įsikišimu ir džiugiomis pramogomis.

Svarbu paminėti, jog spektaklis moko kalbėti apie aktualias ir pakankamai aštrias vaikų problemas, pasitelkiant humorą, žaismingumą ir drąsą. Dviejų dalių vaidinimas žmonėms nuo penkerių verčia pažvelgti į kasdienybę kitu kampu. Telieka tikėtis, jog ir kiekvienas žiūrovas, nesvarbu, vaikas ar suaugęs, paauglys ar pagyvenęs, sutiks šiame spektaklyje kažką artimo bei pagelbsintį sunkiose situacijose atrasti geriausią sprendimą.

Visi norintys gerų emocijų bei stimulo apmąstymams turi puikią progą pamatyti šį spektaklį Šiaulių dramos teatre.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *