Dar viena nauja mokslo reforma. Ką apie tai galvoja moksleiviai?

pagal | 2020 25 sausio

Naujų mokslo metų pradžioje paaiškėjo ir nauja tvarka 2014 geriausių abiturientų konkursinei eilei sudaryti. Į universitetą bus galima stoti turint ne žemesnį nei B2 užsienio kalbos lygį, o į kolegiją – B1. Norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą reikės laikyti keturis valstybinius egzaminus, o daliai abiturientų net ir penkis… Tiesa, bus įmanoma įstoti ir laikant 2 egzaminus – mat kitų dviejų metiniai pažymiai bus atitinkamai perskaičiuoti. Tačiau 10-tukas nebus prilygintas labai aukštam valstybinio egzamino rezultatui.

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai teigiama, jog 2014 m. geriausiųjų eilės sudarymo principų esmė – skatinti stojančiuosius rinktis ne vien socialinius mokslus, kurie pastaraisiais metais sutraukia neproporcingai didelę dalį studentų.

Ką apie naująją reformą galvoja vienuoliktokai, kuriuos pirmuosius  ji ir palies?

Pakalbinome 4 Kauno ir jo rajonų moksleives – Agnę, Gintarę, Kotryną ir Saulenę. Merginos kaip tik baigs mokyklas 2014 metais, tad naujoji reforma joms labai aktuali.

Ką manote apie naująją mokslo reformą?

Agnė: Manau, kad ši reforma nieko gero neatneš, tik didelę sumaištį. Dauguma bendraklasių jau buvo sugalvoję ateities planus, o dabar tenka galvoti iš naujo.

Gintarė: Manau, kad reforma yra gera, nes kai vienuoliktokai atsisako pusės mokomųjų dalykų, tai vėliau nieko ir nemoka. Tačiau reformą reikėjo įvesti ne vienuoliktokams – mes jau susidėliojom tvarkaraščius, su egzaminų tvarka susipažinom ir taip toliau. O čia – kaip iš giedro dangaus! Aišku, šitie mano žodžiai čia skamba kaip „po manęs nors ir tvanas“, bet kiek pati esu susidūrusi, tai dešimtokai nežino ir nesidomi tolimesne mokslo tvarka, taigi jiems ir širdies neskaudėtų, jei tvarka pasikeistų.

Kotryna: Tiesą sakant, aš neturiu vienareikšmiškos nuomonės apie šitą reformą. Universitetų ir  visuomenės atžvilgiu ji visai pagrįsta, nes į aukštąsias mokyklas stos moksleiviai, kurie mokės daugiau, nei jiems reikia, t.y. bus labiau išprusę. Tačiau iš kitos pusės, jei anksčiau į užsienį mokytis iškeliaudavo nemažai moksleivių, baigusių vidurines ir „nematančių Lietuvoje perspektyvos“, dabar jų, mano nuomone, išvyks kur kas daugiau. Man, aišku, nepatinka šita reforma, nes reikės dar daugiau mokytis, bet ką padarysi.

Ar jau buvote nusprendusios į kokias specialybes stosite pabaigusios mokyklas? Ir ar ši reforma nepakoregavo Jūsų pasirinkimo?

Saulenė: Esu daugmaž apsisprendusi, jei dar kas nors nepasikeis. Reforma mano apsisprendimo nekoregavo.

Agnė: Svarsčiau tarp keleto galimų studijų krypčių, tačiau nauja reforma iš pagrindų pakeitė mano planus. Ji susiaurino mano norimų specialybių sąrašą ir net keletai užkirto kelią, nes joms reikėtų dar vieno dalyko egzamino, kurio visiškai nemoku.

Gintarė: Į kokią specialybę stosiu nusprendusi nebuvau, tik žinojau, kad tai greičiausiai bus kažkas iš socialinių mokslų. Galvoje sukosi mintys apie lyderystę, kultūros komunikaciją, kūrybines industrijas ar panašiai. Pasikeitė tai, kad vietoje žadėto anglų kalbos egzamino teks laikyti dar vieną. Labai nepatinka tai, kad anglų egzaminą laikyti reikės, nors jo balas niekur nesiskaičiuos. Teks samdytis korepetitorius, kad pasiruoščiau informatikos egzaminui, nes prieš reformą net minties apie jo laikymą neturėjau. Dėl sprendimo korekcijos  atsirado daugiau minčių važiuoti mokytis į užsienį, nes atrodo, kad ten įstoti į aukštąsias mokyklas lengviau, nei čia.

Žiniasklaida tiesiog „rėkia“, kad informacija apie reformą buvo pateikta per vėlai. O ką manote Jūs? Kada ir kaip Jūs sužinojote apie šią reformą?

Gintarė: Su šitos nesąmonės paskelbimu tai tikrai buvo įdomiai – pirmomis mokslo metų savaitėmis visi mokytojai mums aiškino egzaminų tvarką, viskas lyg ir buvo aišku. Ir po kelių dienų ateina kažkas į „šūlę“ ir sako: „Chebra, viskas keičiasi! Ką darom?“ Nuėjome pas auklėtoją – ji nieko nežino. Tai taip išeina, kad mano mokykloje apie reformą pirmiausiai sužinojo moksleiviai, tik po to mokytojai ir mokyklos valdžia. Aišku, buvo panika, visi pasipiktinę, vienuoliktokai nežinojo ką daryti, jiems griuvo visi planai – pritrūko akademinių valandų ir taip toliau. Kitos mokyklos tik po kokios savaitės sužinojo naujienas. Faktas, kad buvo nelaukta ir netikėta. Manau, kad labai negražiai su mumis pasielgė. Visiška nepagarba. Mes juk irgi esam žmonės!

Agnė: Apie reformą sužinojau tik po dviejų savaičių mokslo. Man ir visiems mano bendraamžiams tai sukėlė šoką ir paliko daug neatsakytų klausimų. Visi yra pasipiktinę tokiu vėlyvu šios reformos paskelbimu, ypač daug apkrovos teks mokyklų direktorių pavaduotojams, nes daug mokinių norės pasikeisti dalykų lygius. Jiems teks iš naujo sudarinėti tvarkaraščius, o tai užims daug brangaus mūsų žinių gilinimui laiko.

Kotryna: Aš taip pat galvoju, kad apie reformą buvo pasakyta per vėlai. Tuo labiau, kad net nebuvo apie ją užsiminta anksčiau, bent jau kiek aš žinau, nors ne per daugiausiai domiuosi. Sužinojau apie ją iš draugo, jau baigusio mokyklą, maždaug prieš savaitę.

Kaip dėl šios reformos pasikeis Jūsų paskutinieji metai mokykloje?

Agnė: Mokslas vienuoliktoje klasėje niekam nebuvo lengvas, o dabar bus dar sunkiau. Reikės susikoncentruoti ne tik į kelis pagrindinius mokslus, bet praktiškai į visus. Manau fiziškai tai beveik neįmanoma!

Kotryna: Mano paskutinieji metai mokykloje stipriai nepasikeis dėl šios reformos. Gal tik tai, kad teks mokytis vienu dalyku daugiau, nei reikia, ir ruoštis vienam papildomam egzaminui, kurio laikyti nesiruošiau.

Gintarė: Aš neprarandu vilties, kad ta reforma bus atidėta kuriam laikui, nes labai daug nepatenkintų. Netgi valdžia šneka, kad ji negera. Kol kas nenoriu nieko sakyti dėl dvyliktos klasės, bet jei liks taip, kaip yra, tai pasikeis tuo, kad bus didesnis krūvis ir daugiau nervų stojant. Gali būt, jog persigalvosiu ir važiuosiu į užsienį.

Agnė: O kad šitas straipsnis ką pakeistų!

Moksleiviai visose mokyklose visais laikais buvo nepatenkinti esama tvarka. Ar ir šįkart problema tik čia? O gal naujoji reforma tikrai atsirado visai neapgalvotai ir ne laiku? Paliksime spręsti skaitytojams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *