Degradacijos mokykla

pagal | 2020 25 sausio

Įspėjimas! Toliau pateikiamas tekstas gali sutrikdyti, įžeisti ar kitokiais būdais paveikti jautrios sielos ir silpnesnių nervų skaitytojų emocinę būklę. Įvardytiems asmenims autorius pataria tekstą skaityti prisidengus akis.

„Ne piniguose laimė, bet už pinigus laimę gali nusipirkti“, – su šypsena teigia proletariato klasės atstovas, manydamas, jog kasdienio posakio iškraipymas padės jam atrodyti didesnę įtaką turinčiu asmeniu. „Čia negali gyventi – čia gali tik egzistuoti“, teigia šešiolikmetis filosofas, manydamas, jog šioje frazėje slypi viso mūsų gyvenimo prasmė ir pagrindas. Kartais atrodo, kad mumyse nebėra nieko naujo, vien tik šabloniškas, primityvus, sauso mąstymo ir beprasmiško elgesio egzempliorius. Žmogus iš prigimties linkęs į pasaulį žiūrėti vien tik iš savo asmeninės perspektyvos, todėl viskas, ką jis jame regi, atrodo teisinga, nepaisant akivaizdaus fakto, jog nei viena blanki idėja iš tikrųjų nė mažumėlės nepagerina nei idėjos šalininko, nei pašalinio žmogaus gyvenimų.

Tapti tobulu žmogumi

1-oji taisyklė: išsiskirk iš kitų 

Pasaulis susiskaldęs į daugybę skirtingų sluoksnių. Štai plačiapetis jaunuolis keliauja per miestą, grėsminga mina nužvelgdamas kiekvieną praeivį, žaisdamas nebylų žaidimą – kuris pirmasis nusuks akis į šoną. Matome spalvotais rūbais arba juodomis drapanomis apsirėdžiusį paauglį, gyvenantį savo sukurtame iliuzijų pasaulyje. Turtingą, kostiumuotą verslininką, pasistačiusį mašiną invalido vietoje. Iš Anglijos arba Airijos neseniai parskridusį studentą, „mačiusį“ pasaulio tiek, jog pastarojo erudicija sugebėtų konkuruoti su garsiausiais pasaulio profesoriais. Palieku daugybę atvirų kultūrinių pavyzdžių, kuriuos skaitytojas gali susidėlioti kaip tinkamas, bet principas išlieka tas pats. Mes niekada nebūsime unikalūs prieš kitą žmogų. Kiekvienas jaučiamės išskirtinis tik tame menkame pasaulėlyje, kurį vadiname savo pasaulėvaizdžiu, bet niekas jo nemato be mūsų pačių. Todėl bandymas išsiskirti ir pasirodyti, koks aš esu įdomus, tėra tas pats amžinas, nenutrūkstantis pop-kultūros ciklas, iš kurio niekada neištrūksite, nebent… Nustosite bandyti išsiskirti iš kitų. Neverta apsimesti tuo, kuo nesate ir niekada nebūsite, būkite tuo, kuo gimėte ir tuo, kuo mirsite. Kūnu ir krauju. Tai viskas, ką mums reikia žinoti apie save ir kitus, visa kita išsigalvojame turėdami vieną gana menką bei lėkštą ydą – puikybę. Atsisakykime savo primityvių tikslų ir įsiklausykime į vidinį balsą, kuris mums liepia siekti ramybės, santarvės su viskuo, kas gyva ir negyva. Perkeldami į išorę savo tikrąjį „aš“, žarstome jį į visas puses, kol pačioje pabaigoje jo nebeturime nė kruopelytės. Kol taip elgsimės, tol niekada nerasime ramybės. Kol tai bus mūsų tikslas – tol niekada nepažinsime, kas iš tikrųjų esame. Būsime tik daugiaveidė būtybė, kuri vargins save ir kitus nuolatiniais skundais dėl nemokėjimo būti tuo, kuo esame gimę.

2-oji taisyklė: gyvenkim šia diena 

YOLO! („you only live once“ ang. – gyvename tik kartą. aut. past.) – itin populiarus, komiškas ir sudėtingas situacijas įveikti padedantis šūksnis, šių laikų hedonizmo dvasia persmelktoje visuomenėje. Ką jis simbolizuoja? O gi tai, jog nereikia išsikelti jokių tikslų, nereikia nieko siekti, nereikia nieko planuoti, mums neverta įvertinti esamos padėties ir ieškoti naudingiausių būdų ją įveikti. Tai paprastas, lengvas, jokios atsakomybės nereikalaujantis kelias. Bet ar tai, jog mes gyvename tik kartą, iš tikrųjų nereikalauja jokios atsakomybės? Posakis: „gyvenk šia diena“ yra itin vertingas, jei supranti, ką iš tiesų norima pasakyti. Populiari situacija – gydytojas įvertina jūsų sveikatos būklę ir pareiškia: „gyventi jums liko viena diena“. Kokia ji būtų? Viliuosi, kad tik menka dalis nuspręstų praleisti šią dieną lakstant po klubus ar vakarėlius. Kokia būtų sąmoninga mirštančio žmogaus diena? Tam taisyklių nėra, tačiau žinoti savo mirties datą yra unikali patirtis, juk ne veltui sakoma, jog tik prie mirties slenksčio atsidūrę žmonės iš tikrųjų išmoksta gyventi. Vienintelis tokių žmonių gailestis yra vienas – dėl veltui iššvaistytų gyvenimo metų. Kiekvieną dieną mes galime nugyventi kaip paskutinę, bet nugyventi ją turime taip, kad nesigailėtume ją buvus. Gyvenimas šia diena – tai gyvenimas, įdedant maksimalų pastangų kiekį, kad nugyventa diena būtų kuo turiningesnė. Gyvenimas atidedant visus planus į šalį ir negalvojant apie ateitį – tai tėra gyvenimas iš nevilties.

3-oji taisyklė: ieškokime savęs 

Nuolatinis bėgimas, nuolatinė kaita, pasimetimas, blaškymasis, stresas, nervinis išsekimas ir galiausiai… savęs atradimas? Arba pamišimas. Sakote, jog niekada neatrasime savęs, jei neišbandysime visko, kas egzistuoja šiame pasaulyje? Tik gali nutikti taip, kad pusiaukelėje mes suvoksime išnaudoję visą savo gyvybinį potencialą taip ir nesuradę nieko verto. Ar kelias atrandant save iš tikrųjų yra kupinas stiklo šukių? Kartais tam, kad pagaliau atrastume savo prigimtinį pašaukimą, reikia išgyventi ne vieną sunkų tarpsnį, tačiau ne visada. Jausmai ir emocijos yra patys tiksliausi gyvenimo vertinimo indikatoriai, jei tik laiku ir tinkamai mokame jais naudotis. Mūsų vidinė būklė puikiai atspindi to meto veiklos rezultatus. Analizuokite savo jausmus, gyvenimą, mintyse išsinagrinėkite asmeninio pasaulio modelį ir paklauskite savęs, kokios daugybės neįtikėtinų sutapimų reikėjo tam, kad atsidurtumėte tam tikroje situacijoje, ir kaip ją priėmėte? Tai bus aiškiausias atsakymas į tai, jog iš tikrųjų pernelyg didelės pastangos kažką pakeisti gali kainuoti kur kas daugiau nei tikėjotės tik tam, kad vėliau sugrįžtumėte į tą pačią padėtį. Pirmiausia, reikėtų susitvarkyti savo paties vidinį pasaulį, o tik po to stebėti išorėje vykstantį gyvenimą. Jis pats jumis pasirūpins jei išsikelsime tinkamus tikslus ir elgsimės pagal tinkamą scenarijų. Gyvenimas kupinas stebuklų, jis kupinas džiaugsmų ir svajonių išsipildymų kiekviename žingsnyje, kai atrasite tai – atrasite save. Ne milijoninė pakeista profesija ar studijų kryptis, ar bet kuri kita veikla. Ramybė, džiaugsmas ir pilnatvė – tai bus savęs atradimas. Vertinkite savo poelgius ir kiekviename jų siekite tobulybės, tuomet, kad ir kur bebūsite – būsite savimi, nes esmė ne ieškoti, o atrasti.

Pamirškite, kas esate

Atėjo metas nustoti apsimetinėti bei nustoti gyventi egoistišką gyvenimą. Nesvarbu, kas jūs esate, ką veikiate, kaip atrodote. Visa tai tėra trapi, nuvalkiota, purvais nudrabstyta kaukė, kurią bijote nusiimti. Pripažinkite savo ydas, netobulumą ir kad esate silpnas. Kai tai pripažinsite, tik tuomet galėsite pagaliau žengti žingsnį į priekį, tik tada išvysite pasaulį ne savo, bet tikrojo žmogaus akimis, nes dabar jūs akių neturite, o tik esate aklos būtybės, klaidžiojančios šešėliuose, nebežinančios kelio. Ir mes visi esame tokie patys – pasimetę, be tikslo, be prasmės. Durys į kitą pasaulį atviros, tereikia nebijoti atsimerkti ir galiausiai žengti pro jas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *