Devendra Obi Banhart kuria muziką be šlakelio banalybės

Kai kalba eina apie muziką, aš visada sakau, kad negali būti jokių kompromisų. Muzika yra arba gera, arba bloga. Nieko čia nepakeisi, tiesiog bet kokiam mene esti komercinis šlamštas arba tikrasis grožis.

Devendra Banhartą pamačiau visai atsitiktinai, tarp savo facebook draugų post’ų. Jau po pirmojo kūrinio supratau, kad tai – neeilinė muzika. Keista kad unikalumas šiais laikais lieka toks neįvertintas. Bet ir negali pykti, juk kita vertus taip smagudevenraaa atrast tokius pačius kaip tu – propaguojančius šiek tiek kitokias vertybes nei įprasta.

Šio atlikėjo muzika yra nebanaliai pozityvi. Tai kažkas panašaus į Sufjan Stevens, bent jau iš emocijos, kurią jie pateikia. Ši muzika tiesiog negali visiems įtikti, bet jos visiems ir nereikia.

Užtat kas to ieškojo – liks patenkinti. Aš, pavyzdžiui, jau po dviejų dainų parsisiunčiau kelis jo albumus savajame Spotify. Tiesiog neįmanoma jo klausyt ir išlikti surūgėliu. Tai muzika, kuri pakelia nuotaiką ir išspaudžią natūralią šypseną. Viskas sekas puikiai ir kitaip netgi būt negali…

Devendra stilius – priskiriamas psychodelinio folk’o kategorijai, o jis pats, buvo pagrindinis New Weird America judėjimo narys. Būtent Bahartas pritraukė visus šio žanro atlikėjus aplink save. New Weird America terminas atsirado kaip aliuzija, kuri turėjo atstoti Old Weird America frazę. Dažniausiai tai būna psychodelinis rokas, folkas arba indie, tačiau viskas taip pat labai gerai pinasi su lengvuoju džiazu, elektronika, sunkiuoju metalu, noise muzika. Visi šio judėjimo atlikėjai glaudžiai bendradarbiauja ir padeda vieni kitiems.

Būtų keista iš tokios gyvenimo istorijos sulaukti kažko banalaus… Tai ne slapyvardis, Devendra Obi Banhart buvo taip pavadintas indų dievų garbei, nes jo tėvai žavėjosi indų kultūra. Jo vidurinysis vardas Obi asocijuotas su Obi-Wan Kenobiu iš “Star Wars”. Atlikėjas gimė 1981 metais Teksase, JAV. Jo tėvai išsiskyrė po dviejų metų nuo jo gimimo, todėl jis kartu su mama išvyko į jos gimtinę -Venezualą. Ten augo iki paauglystės, po to grįžo į Kaliforniją ir 1998 įstotojo į San Fransisco menų universitetą. Universitete praleidinėjo paskaitas ir kūrė muziką. Pirmą pasirodymą surengė vietinėje bažnyčioje besituokiant dviems homoseksualams, per kurį atliko Preslio „Love Me Tender“ ir klasišką himną „How Great Thou Art“. Vėliau metė mokslus ir patraukė vasarai į Paryžių – koncertuoti. Rudenį grįžo į JAV ir 2002 išleido savo debiutinius albumus “The Charles C. Leary” bei “Oh Me Oh My”. Dabar gyvena NYC ir 2013 kovo 12 dieną išleido savo aštuntąjį albumą “Mala”. Beje, pastarasis kolkas man vienas geresnių jo albumų, nors dar visų ir nespėjau perklausyti.

Tai ne mainstreamas, o ir ten patekęs jis visiškai nepritaptų.

Albumai:

2002       The Charles C. Leary

2002       Oh Me Oh My  

2004       Rejoicing in the Hands

2004       Niño Rojo

2005       Cripple Crow

2007       Smokey Rolls Down Thunder Canyon   

2009       What Will We Be

2013       Mala     

Komentarai
Pasidalinkite

Leave a comment

Your email address will not be published.