Duokit fraką

Ne vienas ir ne du, šeštadienio rytą atsivertę savaitraščius, piktinasi, kad spauda nebetenka savo vertės, „tie žurnalistai jau nieko nebeišmano“ ir kad „anksčiau buvo geriau“. Tačiau kiek mūsų iš tiesų prisimename, kad dėjosi laikraščių puslapiuose, tarkime, prieš metus? Penkerius? Dešimt?.. Akvilė Žilionytė savo sudarytoje knygoje „Duokit fraką“ siūlo mums nusikelti į tarpukario Lietuvos spaudos aktualijas.

Knygoje galima rasti linksmų istorijų (tiesa, tuo metu gandrai, vagiantys gaspadorių marškinius ar kepurė, sudegusi dviem girtiems bernams ant galvos (nuostolių 6 litai) buvo labai rimtos žinios) ir patarimų, kaip elgtis įvairiose gyvenimo situacijose. Tarkime, norint suvilioti vyrą, reikėtų būti žvairaake, mat tai „dabar įeina madon“. O jeigu nemiga kankina, verta pasiimti bet kokią knygą ir skaityto jos puslapius nuo paskutiniojo ir iš apačios į viršų. Tačiau neskaitykite lovoje – „nervingam žmogui tai tiesiog barbariška kankynė“…

Meteorologiškai kalbant apie orą išeina, kad:
Iš ryto: – Truputį šilta, bent kiek šaltoka. Pabaltijoj atsiranda ruduo. Jeigu šalta, žmonės apsivelka žieminius rūbus, jei šilta – vėl išsivelka. Kurie jų neturi, vaikščioja tais pačiais. Vėjai dažniausiai iš visų pusių. Kai kur yra krituliai, kai kur nėra.
Po pietų: – Staigi permaina. Iš pradžių taip, o paskui kitaip, bet šiaip jau, bendrai, nieko ypatinga. Galimas lietus arba sniegas. Galbūt nieko nebus. Vėjai pučia iš kitų pusių. Vakare sutemsta. Jei nebus šalta, tai dar nieko sau. Pakenčiama.
„Mūsų dienos“, 1928 m. lapkričio 1 d., Nr 22/23

Tačiau „Duokit fraką“ – tai ne tik langas į tarpukario Lietuvos inteligentijos ir paprastų žmonių gyvenimus. Skyrelis „Iš Užsienių“, suteikia progą pažvelgti į tuometinį pasaulį lietuvio akimis. Čia informuojama, kad Paryžiuje veikiantis moterų savižudžių klubas (nare galima būti tik tris mėnesius, paskui privalu nusižudyti dėl psichinių priežasčių arba po trijų dienų bandomojo laikotarpio būsite išmesta), pasakojama apie žmogų, kurio prakaitas dėl nežinomos priežasties tampa spalvotas (nelaimėlis tiriamas Londone), rekomenduojama moterims švęsti naujuosius metus taip, kaip Rio de Žaneire (po 12 valandos „numesti savo tualetus“ ir šokti į baseiną, viliantis, kad ateinančius metus taip pat galėsi gerti ir plaukioti).

Iš pirmo žvilgsnio ši knyga visiškai skiriasi nuo grožinės literatūros – trumpos ištraukos iš įvairių laikraščių bei kitų periodinių leidinių, skirtingi autoriai… Atrodytų, kad niekas nesieja tekstų. Tačiau užvertus paskutinįjį knygos puslapį supranti, kad knyga turi viską, ką turi grožinės literatūros kūriniai: pagrindiniai veikėjai čia – tarpukario žmonės, o knygos veiksmas vystosi apie jų visų gyvenimus, kurie įtraukia ne ką mažiau, nei romanai. Galiausiai suvoki, jog nuoširdžiai nori, kad „nusiminusiam, galvą nuleidusiam, baisiai nedrąsiam vaikinui“, kuris 2 val. stovėjo prie „Spaudos“ kiosko, būtų pasisekę surasti merginą fokstrotui šokti.

Autorius: Akvilė Žilionytė
Leidykla: Tyto Alba
Metai:2015
Puslapių skaičius: 214

Komentarai
Pasidalinkite

Leave a comment

Your email address will not be published.