Feministinis judėjimas – viena iš skyrybų apogėjaus priežasčių

naujas_AVasara – tai metas, kuomet vestuvių sezonas pasiekia patį įkarštį: miestai pilni išpuoštų mašinų delegacijų ir krūvos iš laimės nebežinančių kur dėtis jaunųjų. Tą dieną jie įsivaizduoja, kad praleis kartu ilgą ir nuostabų gyvenimą, kad tai pirma ir paskutinė jų santuoka. Deja, galvoti galimą daug ką…

Realybė rodo ką kitą. Per pastaruosius šešiasdešimt metų skyrybų skaičius smarkiai išaugo ir kasmet jų rodikliai tik auga. Šiandien Lietuvoje apie 50 procentų susituokusių porų išsiskiria, tuo tarpu 1945 metais skyrybų kelią rinkosi tik 0,2 procento tais metais susituokusių porų. Viena esminių šio skyrybų gausos reiškinio priežasčių – feministinis judėjimas.

Šis judėjimas kilo XIX a., o XX a. pasiekė populiarumo viršūnę. Plačiąją prasme feminizmo sąvoką galima apibūdinti kaip visuomeninį-politinį judėjimą, kurio tikslas – pasiekti lygybę tarp vyrų ir moterų visose gyvenimo srityse. Šis judėjimas siekia paneigti visuomenėje dar egzistuojančią nuomonę, kad moters pareiga – būti gera žmona, namų tvarkytoja ir vaikų augintoja. Judėjimas prasidėjo nuo balsavimo teisės sutiekimo moterims.

Naujas_BŠiandien moterys išsikovojo teisę ne tik balsuoti, bet ir dirbti norimą darbą, dalyvauti politinių sprendimų priėmimuose, būti vertinamomis ne dėl lyties, o dėl profesinių sugebėjimų. Drąsiai galima teigti, kad iš patriarchato jungo išsilaisvinome, turime teisę rinktis kaip ir su kuo gyventi, tačiau taip buvo ne visada.

Seniau santuoka buvo sandėris, kurį sudarydavo tėvai su jaunikio tėvais ar pačiu jaunuoju. Moters nuomonė nebuvo svarbi, ji turėjo be išlygų vykdyti savo pareigas, neprieštarauti vyrui, jo klausyti, toleruoti smurtą ir svetimavimą – kitos išeities nebuvo: turto neturėdavo, išsilavinimo taip pat. Išsiskyrusi moteris iškart įgydavo kekšės etiketę, o tėvų ir visuomenės panieka buvo baisesnė už gyvenimą nelaimingoje santuokoje. Dažniausiai tokios sąjungos trukdavo iki mirties. Kyla klausimas, kodėl šiandien, kuomet santuoka nebėra tik susitarimo reikalas, kuomet žmonės tuokiasi niekieno neverčiami ir įsimylėję, skyrybų tiek daug?

Feministinio judėjimo dėka moterys pajuto savo vertę. Vyrų „nuklydimai į šoną“, smurtas ir alkoholio vartojimas nebėra normalus reiškinys, tai – netoleruojama. Įgavusios pasitikėjimo savimi, turinčios išsilavinimą ar darbo įgūdžius moterys nebijo gyventi ar augint vaikus vienos.

Womanpower_logoStatistiniai duomenys rodo gana aukštus vyrų alkoholizmo rezultatus. Bene kasdien įvairiose medijose skaitome apie smurto šeimoje ir vyrų neištikimybės atvejus. Tai rodo, kad vyrų mąstymas ir indėlis į šeimyninį gyvenimą nuo sovietinių laikų kito nedaug. Tuo tarpu moterų reakcija į tokį vyrų elgesį – kardinaliai. Baimės likti viena nebuvimas, savęs realizavimo galimybės ne tik žmonos ar mamos vaidmenyse, kokybiško gyvenimo siekis, aukšti reikalavimai ne tik sau , bet ir partneriui – vienos dažniausių skyrybų priežasčių, kilusių iš feministinio judėjimo. Būtent ši lygiateisiškumo ideologija padrąsino moteris rinktis skyrybų kelią, nekęsti prievartos ar apskritai nebūti su ja nelygiaverte laikančiu asmeniu.

Galima teigti, kad feministinis judėjimas apsunkino šeimos santykius apsunkino ir panaikino norą stengtis. Kuomet abu šeimos nariai nori dominuoti, nenuostabu, kad šeimos bendrumo, draugiškų ir romantiškų santykių išlaikyti nepavyksta. Asmeniniai siekiai, noras nepriklausyti nuo vyro ir gyventi taip, kaip noriu aš, su šeimos sąvoka nesuderinama. Patogus gyvenimas auksiniame narvelyje, kuomet moters ir vyro funkcijos skirtingos, liko nebent blondinių galvelėse. Šiuolaikinė moteris gyvenimą nuo pamatų nori statytis pati, dėl to abiejų lyčių tikslai tampa vienodi. Tai reiškia, kad Feministinis judėjimas mums ne tik suteikė teisę būti lygiomis su vyrais, jis vyrais padarė ir mus, o vyras su vyru sugyventi negali, todėl lieka tik vienas pasirinkimas – skyrybos.

Autorė Justina Zelbaitė

Komentarai
Pasidalinkite