Genialumas slypi paprastume, arba trumpai apie Andrių Kaniavą

pagal | 2020 26 sausio

„O mes pričiupsim pavasario vėją ir patikrinsim kur jam sparnai dygsta!“

Tai – eilutė iš Andriaus Kaniavos dainos „Vėjas“. Jei nežinotume, kas šiuos žodžius sugalvojo, galėtų pasirodyti, kad čia tiesiog linksma ar netgi juokinga citata… Bet juk čia A. Kaniavos realybė! Šis žmogus jau ne kartą yra pagavęs palankų vėją ir, atrodo, su juo tiesiog skrieja per Lietuvą visiems dalindamas optimizmą ir gerą nuotaiką.

Šiek tiek biografijos:

Aktorius, režisierius, dainų tekstų autorius, dainininkas Andrius Kaniava gimė 1964 metais Kaune. Mokėsi Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje. Talentingas jaunuolis dainuoti pradėjo būdamas 20-ties. Studijavo Vilniaus Valstybinėje Tautų Draugystės Ordino Konservatorijoje, Aktoriaus meistriškumo katedroje. Vėliau dirbo Marijampolės dramos teatre, kūrė dainas. 1990 m. A. Kaniava tapo „Keistuolių teatro“ aktoriumi. Nuo to laiko su kitais, dabar jau gerai žinomais „Keistuoliais“ (Ilona Balsyte, Aidu Giniočiu, Sigučiu Jačėnu, Robertu Aleksaičiu, Dariumi Auželiu ir kt.), važinėja po Lietuvos (ir ne tik) miestus, rodo spektaklius, dainuoja dainas ir moko, jog „svarbiausia – įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose“ (citata iš spektaklio „Smaragdo miesto burtininkas“).

Bene pats garsiausias „Keistuolių teatro“ spektaklis – „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“. Tai – labai moderni brolių Grimų pasakos apie keturis gyvūnus ir žmogų interpretacija. Nemėgstantiems lankytis spektakliuose, rekomenduoju pažiūrėti „Keistuolių“ filmą tuo pačiu pavadinimu. „Paskutiniuose Brėmeno muzikantuose“ – skirtingai nei brolių Grimų pasakoje – nėra nei vieno gyvūno, tačiau spektaklio personažai turi gyvuliškų savybių. Andrius Kaniava atlieka plevėsos Dovydo Petuchausko vaidmenį (rus. Petuch – gaidys). Aktoriui neretai atitenka panašūs lengvabūdžių vaidmenys – jam yra tekę persikūnyti į šiaudinę kaliausę, batuotą katiną ir net mėšlavabalį! Matant A. Kaniavos sugebėjimą kone tobulai vaidinti kvailelius ir plevėsas galima pamanyti, jog tik tokie vaidmenys aktoriui ir tinka, bet taip tikrai nėra… Štai, pavyzdžiui, kino teatrų sales žaibiškai užpildžiusiame filme „Tadas Blinda. Pradžia“ Andrius Kaniava atliko lenkų bajoro Adamo vaidmenį. Jo herojus pasirodo tik filmo pradžioje, bet to užtenka, kad pamatytume, koks jis  žiaurus ir negailestingas. Šiuo atveju, vėlgi, A. Kaniavos vaidyba įtaigi ir nepriekaištinga.

Pasaulyje daug žmonių, kurie mokėsi ar mokosi aktorystės, dailės, dainavimo, daug žmonių, kurie yra vaidinę spektakliuose ar filmuose, daug ir tokių, kurie save laiko neįvertintais menininkais, kurių talento niekas nesupranta… O štai Andrius Kaniava yra tikras menininkas. Gerbėjai niekada jo nepamiršta ir jam užtenka būti savimi, nereikia nei kvailai rengtis, nei keiktis, kad jį prisimintų. Net ir tie, kurie mano, kad dainuojamoji poezija ar teatrinė vaidyba yra ne jiems, visai kitomis akimis pažiūri į šiuos menus, kai ant scenos užlipa Andrius Kaniava. Jo dainų tekstai dažniausiai paprasti, o būtent paprastumas ir yra šio aktoriaus (o gal šiuo atveju jį jau reikėtų vadinti dainininku?) „vizitinė kortelė”. Jo neišsenkantis optimizmas ir šypsena spinduliuoja geras emocijas sausakimšoms teatrų salėms, jaukiems skvereliams po atviru dangumi, ir žmonės iš jų išeina jau šiek tiek laimingesni nei atėjo.

Andrių Kaniavą būtų galima girti labai daug ir labai ilgai, bet juk geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti! Džiugu, kad jis vis dažniau užsuka į Kauną. Už tai turėtume padėkoti šauniam ir jaunam „Idėjų garažo“ kolektyvui. Visas naujienas apie artėjančius „Keistuolių teatro“ spektaklius ar dainuojamosios poezijos vakarus su Andriumi Kaniava (kaip ir apie viską šiais laikais) lengviausia sužinoti facebook‘e į paieškos laukelį įvedus „Keistuolių teatras“ ar „Andrius Kaniava“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *