Gimtadienio tortu kvepiantis A. Kaniavos koncertas Kaune

317402_288070107893247_1969630424_n

 

 

 

 

 

 

 

Nors ir esu dainuojamosios poezijos gerbėja bei puoselėtoja, prisipažinsiu, jog bardų, o ypatingai Andriaus Kaniavos koncertuose esu reta viešnia. Tačiau žinia, jog Andrius koncertuoja būtent per savo gimtadienį, mane nubloškė į jo akustinį koncertą, kuris vyko „Park Inn“ viešbutyje, Kaune.

 

Baimė ir viltis

380565_293622267338031_1372022056_n

Tiesą sakant, apie šį, jau tradicija tapusį koncertą, kuris vyksta jau penktąjį gruodį iš eilės, ėjau su jauduliu bei noru atrasti kažką naujo bei negirdėto. Nuo pirmojo mano apsilankymo Kaniavos koncerte praėjo ketveri metai ir per tuos metus spėjau pasiilgti to kuklaus, tačiau mielo širdžiai bardiško susitikimo su žiūrovais. Pastarųjų metų pasirodymai su sunkiosios muzikos orkestru „Muse“, rodos, šaukte šaukė, jog bardiškasis Kaniava tolsta nuo savo „senojo aš“. Tačiau vos atlikėjui jaukų vakarą pradėjus Jurgio Kunčino eilėraščiu„Bičiulis ateina sušilti“ supratau, jog tikrai pakliuvau ten, ko tuos visus ilgus metus ilgėjausi – šiluma dvelkė viso vakaro metu.

 

Senos dainos – geros dainos

Be galo mėgstu tokius koncertus, kuomet atlikėjai prisistato bei, kaip Andrius koncerto metu teigė „išimtas iš lentynėlės ir nepelnytai užmirštas“, dainas. Tuomet atrandi arba bent jau prisimeni naujai senas melodijas,
frazes bei jų sąsajas gyvenime. Mano didžiai nuostabai, šįkart „stalčius“ buvo ištuštintas kiek nuodug314499_293622050671386_474191616_nniau. Koncerte skambėjo daugybė dainų iš praeitų A. Kaniavos muzikinių etapų, kurių peržiūros viešojoje erdvėje sukasi ne šimtais, o tūkstančiais. Džiugu, jog publika nuo pat koncerto pradžios sukruto bei kurtinančiai plojo pasibaigus kiekvienam kūriniui – net ir belaukiant populiariausiųjų „Kitas gyvenimas“, „Vėjas“ ar „Pelėda“.

 

„Žiūrovai visada atperka“

Koncertą Andrius Kaniava su savo bendražygiais pabaigė jau minėtu „Vėju“, po kurio publika plojo atsistojusi. Kurtinantis bisas teigė, jog žiūrovai nenorėjo palikti salės, nes dvi valandos praėjo lyg keletas minučių. Gimimo dienos proga atlikėjas neapsiėjo be gėlių bei dovanų. Kuomet po koncerto Andriaus paklausiau, ar tokie koncertai yra gera gimtadienio dovana sau, net nemirktelėjęs paatviravo, jog šįkart koncerto kiek ir pabijojo dėl tam tikrų priežasčių. Tačiau jo pabaigoje nusprendė, jog jam pačiam tokie pasirodymai, kurių branduolys patampa ne atlikėjas, o nuoširdūs klausytojai, yra asmeninis įrodymas, jog visas baimes, negandas bei būgštavimus atperka smalsus bei gyvas žiūrovas.

 

O pabaigai, dar viena Andriaus Kaniavos mintis, kodėl smalsus žmogus yra gyvas žmogus: „Smalsumas – tai, mano galva, ypač svarbi savybė, padedanti likti budriam, nes tai verčia domėtis, neužmigti, neapsiriboti…“

 

Komentarai
Pasidalinkite

Leave a comment

Your email address will not be published.