Headbang’inimas kine: „Metallica. Through the never.“

pagal | 2020 26 sausio

„Metallica“ yra tiek daug nuveikusi, kad juos žino net ištikimiausi Lanos del Ray fanai, o Rihannistai prireikus dar ir „Nothing Else Matters“ melodiją paniūniuotų. Kai atrodo, kad po daugiau nei trisdešimtmetį trukusios šlovingos karjeros nebeįmanoma nustebinti, Metallicos vyrai pasišauna sukurti savo filmą. Šiaip, nes jie gali.

Grupės pavadinimas filme nėra tik simbolinis būdas pritraukti daugiau žiūrovų, šįkart roko dievais tituluojama ketveriukė viską padarė pati. Pasikvietusi režisierių Nimrod Antal, grupė susėdo prie stalo ir parašė scenarijų apie jauną grupės asistentą, kuriam koncerto metu tenka misija naktiniame mieste surasti į pasirodymą neatvykusį furgoną, kuriame kaip tyčia yra grupei neįkainojamai svarbus krepšys. Patys „Metallicos“ nariai neišsisukinėdami pripažįsta, kad visas scenarijus tesudaro 4 ar 5 puslapius. Skamba labai kukliai, bet, pasirodo, to pakako sukurti ypatingai atmosferai.

„Metallica“ neatsivertė į dorus krikščionis ir filmuoti juostos, nagrinėjančios dvasines vertybes ar socialines problemas, jie dar nesiruošia. 90% filmo vyrai tiesiog daro tai, ką moka geriausiai – groja. Groja jie garsiai, groja energingai ir efektingai. Jamesas, Kirkas ir Robertas po sceną bėgioja ir su publika bendrauja taip, tarsi būtų bent jau dvigubai jaunesni, o prakaitu apsipylęs Larsas vos nusėdi prie būgnų. Scenos efektų kiekis taip pat įspūdingas ir lepinantis akį tiek, kad po „Through the Never“ įprastiniai dūmai ir lazeriai galėtų priversti nebent prunkštelti.

Kurdama filmą, grupė nusprendė neatsiriboti nuo praeities sujungti simbolius iš ankstesnių albumų ar koncertų: jie ant scenos užsitempia 15 metrų aukščio akmeninę Temidės statulą ir ją čia pat sugriauna, nuo lubų nuleidžia gigantišką kibirkščiuojančią elektros kėdę, pakelia karstus su juose įkalintų žmonių projekcijomis, ar tiesiog scenos viduryje pastato kapines. Viskas tarsi matyta, tačiau šviesų ir garso kiekis patrigubintas. Tarsi to būtų maža, koncertui einant į pabaigą, jie tiesiog viską sugriauna ir, prisiminę „Kill ‘em All“ laikus, paskutinį kūrinį sugroja tiesiog trijų halogenų šviesoje. Prie viso to pridėjus puikų operatorių ir apšvietėjų darbą, gauname tikrą saldainį akims. Net koncertui pasirinktas 3D formatas pasiteisina. Jis atliktas subtiliai – į akis neskrenda gitaros ar būgnų lazdelės, tiesiog karts nuo karto prieš jus išlenda suspaustas fano kumštis, Hetfield‘as atrodo gerokai arčiau nei žiūrint Youtube.

Photo by Ross Halfin

Filminė juostos pusė, įsiterpianti tarp koncerto dainų, tampa vizualiu „Metallicos“ kūrybos atspindžiu: ji mistiška, fantastinė, toli gražu ne visada atitinkanti logikos dėsnius ar atsakanti į žiūrovui kylančius klausimus. Nebylus grupės pasiuntinukas Trip (Dane DeHaan iš „Chronicle“) savo kelyje patenka į nedidelę apokalipsę su visais jai būdingais elementais: ugnimi, šiukšlėmis, žaibais ir kaukėtais raiteliais. Siurrealistiška naktinė kelionė susilieja su galingais gitarų rifais ir tampa efektingu pilnametražiu muzikiniu klipu.

Kalbant bendrai, koncertas kino salėje nėra kasdienis reginys. Audiofilų, turinčių koncertinių DVD kolekcijas ir jų žiūrėjimui skirtą įrangą, tai gal ir nenustebins, tačiau visiems paprastiems mirtingiesiems tai tiesiog patirtis, kurią būtina išgyventi. Mylima grupė stambiu planu ir nepriekaištingas garsas, ko daugiau reikia? Na, nebent stovimų vietų salės priekyje. Stebint kadrus, nufilmuotus iš eilinio žiūrovo perspektyvos ir kažkur už nugaros girdint  tyliai šnibždamus „Master of Puppets“ stulpelius, lengva užsimiršti, kad sėdi kažkur „Akropolio“ vidury. Nuoširdžiai noriu, kad iš šio filmo „Metallica“ uždirbtų kalną pinigų ir kitos grupės, apimtos pavydo, galvotų „mes irgi taip galim“.

Bene vienintelis „Through the Never“ vertinimo kriterijus yra žiūrovo atsakymas į klausimą, kiek jums patinka „Metallica“. Jei esate prisiekęs fanas, pasiryžęs atlaikyti 94 minutes kurtinančiai kokybiško thrash metalo – tai gali tapti geriausiu jūsų metų reginiu. Jei nejaučiate grupei simpatijų ir tikitės pamatyti kažką daugiau, nei tik koncertas – užsukti nebūtina, nes galite likti nuvilti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *