„Hobito“ belaukiant…

pagal | 2020 26 sausio

Gruodžio 14 dieną kiekvienas fantasy žanro gerbėjas turėtų pasižymėti raudonai, nes tai diena, kai režisierius Peter’is Jackson‘as pagaliau atidengs uždangą ir pasaulis išvys seniai neregėtus Viduržemio vaizdus filme „Hobitas. Netikėta kelionė“ („The Hobbit: An Unexpected Journey“). Likus mažiau nei 3 mėnesiams iki vieno laukiamiausių ir galbūt netgi geriausio metų filmo premjeros, kviečiame artimiau susipažinti su šios nuostabios istorijos pradžia – jos autoriumi J. R. R. Tolkien’u.

J. R. R. Tolkien’as (1892-1973) – rašytojas, filologas, Oksfordo anglų kalbos profesorius, mokslininkas, uždaras šeimos žmogus, rašęs legendas ir kūręs mitologiją. Žvelgiant iš šalies, profesoriaus gyvenimas atrodė gana tradiciškas ir bespalvis, bet jo kuriamo pasaulio įvykiai virė ir kunkuliavo it vulkanas.  Tolkien’o alternatyvi realybė buvo visiškai priešinga išorėje tvyrojusiai ramybei.

Pasakojimas apie tai, kaip prasidėjo hobito istorija, jau beveik tapęs legenda. Tolkien’as patyrė nušvitimo blyksnį, kai jam besėdint darbo kambaryje kilo mintis: „Giliai po žeme, oloje, gyveno hobitas…“ Tada rašytojas pradėjo mąstyti atvirkščiai: na gerai, bet kas yra hobitas? Ir kodėl jis gyvena oloje po žeme?

Ilgai brandinta knyga „Hobitas. Ten ir atgal“ pasirodė 1937 m. ir iškart susilaukė įvairiausių atsiliepimų. Vieni žavėjosi šiuo nauju kūriniu ir kėlė jį į padanges dėl istorijos tobulumo ir vientisumo įspūdžio, kiti, priešingai, teigė, jog tai tik dar viena pasakų knyga, kurią rašytojas sukūrė savo vaikams. Buvo ir tokių, kurie kritiką žarstė net neskaitę paties kūrinio. Vis dėlto, parašyti tokio masto ir detalumo veikalą reikėjo nepaprastai lakios vaizduotės, savikontrolės ir kalbų išmanymo, o J. R. R. Tolkien’as tam buvo puikiai pasirengęs.

Jo kūriniams išgarsėjus, Tolkien’as pareiškė pats esąs hobitas. Tai buvo pasakyta juokais, tačiau tarp rašytojo ir tipiško hobito charakterio yra keletas panašumų. Profesorius negalėjo pakęsti XX amžiaus, mokslo ir visų naujų technologijų, neturėjo automobilio, nemėgo moderniosios literatūros, muzikos ir teatro, nesidomėjo politika. Galima sakyti, rašytojas apskritai nenorėjo gyventi šiuolaikiniame pasaulyje ir šis požiūris kurstė jo kūrybiškumą – jam daug labiau patiko Viduržemis. Tolkien’o sukurtas hobitas Bilbas Beginsas yra vidurinės klasės anglas. Kaip ir profesorius, jis nepritaria progresui ir naujovėms. Bilbas mėgsta pypkę ir patogų krėslą, be to, jį sunku įkalbėti dalyvauti kokiuose nors nuotykiuose. Tačiau jei vis dėlto į juos įsivelia, tampa tikru herojumi, jo venose užverda kraujas. Tolkien’o neapykanta XX amžiui taip pat jaučiama ir „Žiedų Valdove“. Milžiniški kalbantys medžiai entai yra vieni iš liūdniausių personažų literatūros istorijoje. Jie pasmerkti išnykti tarsi praeinančio amžiaus simbolis. Pasak literatūros kritiko Džono Kluto, „Žiedų valdovas“ – „tai puikiai sukonstruotas mitas, priešpastatytas XX amžiaus istorijai… Tai „teisinga“ visata – kitokia realybė, kurios alksta siela šiame dvasinių vertybių stokojančiame amžiuje“.

Jau nekalbant apie tai, jog Tolkien’as buvo mėgstamiausias XX amžiaus rašytojas, jis tapo ir labai įtakinga figūra fantasy žanro evoliucijoje. Viduržemis virto įkvėpimo šaltiniu daugeliui moderniųjų kompiuterinių žaidimų, iš to išsivystė ištisa industrija. Taip pat Tolkien’o kūrybos dvasią galima įžvelgti „Hario Poterio“ knygose, net jei šių kūrinių veiksmo vieta bei siužetas gerokai skiriasi. Kine ir televizijoje ne be Tolkien’o įtakos atsirado „Žvaigždžių karai“, „Žvaigždžių keliai“, „Babilonas 5“. Kažkada „Žiedų valdovas“ buvo vertinamas kaip „pakankamai sėkminga“ knyga, nors dabar pasaulyje jos parduota apie 100 milijonų egzempliorių, o „Hobito“ – netoli 60 milijonų. Šis skaičius per abi knygas kiekvienais metais padidėja maždaug 3 milijonais…

Pasak Tolkien’o biografijos sudarytojo Michael White, vienaip ar kitaip profesoriaus darbas liudija žmogaus genialumą, nes ši, vos iš tūkstančio puslapių sudaryta knyga ir toliau pavergia milijonų protus, atskleidžia įtikimą ir patrauklią alternatyvią realybę, neturinčią sau lygių literatūros istorijoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *