Į laukinį pasaulį Superbastūno pėdomis

pagal | 2020 26 sausio

Ar skaitydami knygą, žiūrėdami filmą dažnai tapatinate save su pagrindiniais veikėjais? Ar keliate sau tokius klausimus: „Ar aš galėčiau taip kaip jis/ji? Ar  išdrįsčiau?“. Tenka pripažinti, kad aš nuolat taip darau (mąstau, kad tam įtakos galėjo turėti nuolatinis vaikystės įprotis pradžioje filmuko pasirinkti veikėją ir įsivaizduoti,  jog jis – tai aš). Ne išimtis buvo ir šįkart, skaitant Jon Krakauer knygą „Į laukinį pasaulį“.

Beskaitant šią publicistinę knygą, iš galvos niekaip nedingo mintys, kas būtų, jei aš, kaip knygos protagonistas Christopher’is McCandless’as, išeičiau galbūt ne  į Aliaskos, o į Lietuvos miškus vos su keletu daiktų kuprinėje, minimaliomis maisto  atsargomis ir stengčiausi išgyventi gamtoje vien medžiodama? Ne, tai išties neprimena skautų veiklos, kuria kažkada teko užsiimti. Mintis keičianti mintį apie gyvenimą laukinėje gamtoje mane tik dar labiau domino sužinoti apie amerikiečio  C. McCandless’o gyvenimo gamtoje subtilybes ir išsiaiškinti, ką jis mąstė, kai ryžosi į paskutinę savo gyvenimo kelionę.

Nenuostabu, kad publicistinę knygą apie vieną žymiausių Aliaskos keliautojų McCandless’ą galėjo parašyti ne kas kitas, kaip toks pat nuotykių ieškotojas. Ir išties, rašytojas Jon’as Krakauer’is buvo užkietėjęs alpinistas. Jo autobiografija „Išretėjusiame ore“ („Into thin Air“) apie tragišką kopimą į Everestą buvo nominuota kelioms prestižinėms JAV literatūros premijoms, o knygoje „Į laukinį pasaulį“ jis, šalia Chris’o istorijos, dalinasi ir savo išgyvenimais gyvenant gamtoje, tiksliau, kopiant į kalnus. Negana to, jis pateikia dar kelių nuotykių ieškotojų istorijas, tad knygoje nesusitelkiama ties vienu McCandless’u, šalia taip pat lyg palyginamui pateikiami kiti aistringų keliautojų žygių aprašymai.

Kadras iš filmo „Into the wild“

Kadras iš filmo „Into the wild“.

Galbūt jau supratote, o galbūt ir ne, jog būtent pagal šią knygą 2007 m. režisierius Sean Penn pastatė garsųjį filmą tokiu pat pavadinimu „Into the wild“. Tad taip, ši „Baltų lankų“ knyga pasakoja apie to paties, vos baigusio Emory universitetą, savo dvidešimt keturių tūkstančių dolerių santaupas paaukojusio labdarai ir slapta nuo pasiturinčios šeimos pabėgusio, jauno vaikino istoriją. Christopher’is McCandless’as jau nuo vaikystės jautė milžinišką trauką gamtai, tačiau niekas nemanė, kad kada nors jis pasivadins Aleksandru Bastūnu ir nepalikęs jokios užuominos artimiesiems autostopu išvyks į Aliaską, o po 131 dienos jo apirusį kūną ras į Chris’o būstinę užklydę aliaskiečiai. Šis faktas atskleidžiamas jau pačioje knygos pradžioje, o kelionės etapai joje pateikiami ne chronologiškai, kas, turiu pripažinti, man nelabai patiko. Grįžtant prie Chris’o, geriau pažinti jį ir jo ekspediciją publicistui Jon’ui padėjo rastas dienoraštis, kuris buvo pildytas džiugių akimirkų („100-oji diena! Pavyko!“) ir nuopolių metu („Per silpnas išeiti, tiesiog įkliuvęs laukiniame pasaulyje. Nieko nesumedžiota.“). Be jo dienoraštyje rastų įrašų, cituojamų autorių kūrinių, susidaryti vaizdą apie Chris’o užmojus, asmenybę ir gyvenimo filosofiją padeda kelionės liudininkai – suteikusieji pagalbą ar pavėžėję jaunuolį. Daugelis jų teigė, kad McCandless’as nebuvo tinkamai pasiruošęs norėdamas įvykdyti savo tikslus, tačiau nepaisant to, jis buvo išskirtinis ir lyg magnetas traukiantis individas.

Chris'as McCandless'as prie savo būstinės - autobuso.

Chris’as McCandless’as prie savo būstinės – autobuso.

Vieni amerikiečiai, išgirdę šią, neįtikėtiną istoriją apie XX a. pabaigoje išdygusį drąsuolį, pasiryžusį šiuolaikinius patogumus iškeisti į visišką diskomfortą gamtoje, žavėjosi vaikino kilniais idealais ir siekiais, kiti plūdosi, kad jis buvo nutrūktgalvis idiotas, pražuvęs dėl savo kvailumo. Vis dėlto, Chris’as McCandless’as yra neeilinis pavyzdys, atskleidžiantis  žmogaus ir gamtos ryšio stiprumą, o knygoje „Į laukinę gamtą“ pateikti jo išnagrinėti istorijos vingiai priverčia stabtelėti ir savęs paklausti, ar iš tikrųjų mūsų prigimtis priklauso civilizuotajam pasauliui, o galbūt laimė ir tikrasis išsilaisvinimas slypi miškų tankmėje?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *