Idėja aktyviam savaitgaliui – pėsčiųjų žygis

pagal | 2020 26 sausio

Ką galima veikti šeštadienį ryte? Miegoti iki pietų… arba eiti į žygį. Nors iš vakaro negailestingai pliaupė lietus, dešimtą valandą sutartoje vietoje jau būriavosi žmonės, susirinkę į žygį. Jį organizavo „Ditmos projektai“, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir VšĮ „Sveikas miestas“. Susipažinti su Vilniaus gamta, pakvėpuoti grynu oru ir pajudėti (dažnas darbo dienomis tik ir sėdi prie kompiuterio ar knygų) galėjo visi norintys: patyrę keliautojai, jaunimas, šeimos su vaikais. Iš viso susirinko 118 žmonių. Dar buvo penki šunys ir vienas pliušinis meškinas.

senosios slidinėjimo trasos

Šįkart maršrutas vadinosi „Senųjų slidinėjimo trasų prisiminimai – Sapieginės kalvos“. Pavilnių ir Verkių regioniniame parke yra keturi eroziniai atragiai (ilgos teigiamos reljefo formos, buvusio žemės paviršiaus liekanos, susidariusios tarp gausybės tekančio vandens išgraužtų raguvų, slėniukų): Lyglaukių didysis ir mažasis, Sapieginės ir Šveicarijos. Būtent jais ir driekėsi mūsų trasa.

Prisipažinsiu, nors daug keliauju, bet kuo toliau, tuo labiau suprantu, koks gražus ir įdomus man yra mano gimtasis miestas. Visada šiek tiek domėjausi jo istorija ir nustebau sužinojusi, kad jo plotas yra keturis kartus didesnis nei Paryžiaus. Tad nieko keista, kad dar ne visur buvau, ne viską mačiau ir žinau.

miesto panorama

Vilnius – labai kalvotas, vadinamas miestu ant septynių kalvų, neveltui tapo sostine. Gamta čia palanki apsisaugoti nuo priešų. Dabar nuo kalvų atsiveria nuostabi miesto panorama, galimybė pabūti toli nuo miesto triukšmo ir pasigrožėti gamta. Žygio metu dalyviai galėjo pamatyti senas slidinėjimo trasas, Lenkijos okupacijos metais statytus bunkerius. Netgi paprasti gyvenamieji namai pakeliui turėjo kuo nustebinti – ant vieno iš jų stogų stovėjo karvė, nuo kito į žygeivius žvelgė angeliukas. Nors tikrų kalnų Lietuvoje ir nėra, Vilniaus kalvos netgi turi savo Šveicarijos Alpes – Šveicarijos erozinį atragį, primenantį kalnus.

akmenimis grįstas kelias

Sapieginės parkas kadaise buvo didžiausias ir gal net seniausias Vilniuje. Aplinkinės žemės su kalvomis, raguvomis, šlaitais ir slėniais, kaip ir pagoniškos šventyklos vietoje XVII a. pastatyti kunigaikščių rūmai, priklausė garsiai Lietuvos didikų giminei – Sapiegoms. Būtent iš čia ir kilo parko pavadinimas. Sapiegų grioviais buvo vadinamos ir dabartinės Šilo ir Žolyno gatvės, nutiestos gilių ir plačių raguvų dugnuose. Anuomet per Petrines, birželio 29-ąją, vilniečiai čia rinkdavosi švęsti atlaidų.

Tris su puse valandos trukęs žygis tikrai neprailgo: ir žygiavom, ir dainavom, akiratį praplėtėm, dar neregėtas sostinės vietas pamatėm ir naujų dalykų sužinojom.

Ir po velnių visi tegul eina,

Kurie dainas į miegą išmaino,

Kurie nemėgsta košės su dūmais

Ir su uodais…

Lai eina po galais.

karvė ant stogo

Jei perskaitę straipsnį, ėmėte gailėtis pramiegoto ar kitaip pražiopsoto žygio, sekite informaciją „Ditmos“ puslapyje. Iš viso numatyti 8 vienadieniai pėsčiųjų žygiai po Vilniaus apylinkes. Aktyvaus laisvalaikio mėgėjai galės susipažinti su sostinės gamta ir istorija. Kitas žygis sausio 17 d. – ateik pats ir atsivesk draugą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *