Interviu su jaunųjų žurnalistų autoritetu – Skaiste Dranseikiene

pagal | 2020 23 sausio

Lapkričio 5 dienos vakarą VDU radijuje sulaukėme nuotaikingos viešnios, kuri mums papasakojo apie savo mėgstamą darbą ir kartu moksleiviams naudingą veiklą – žurnalistų būrelį. Kas, kur ir kaip tai veikia, mums pasakoja jo vadovė Skaistė.

Kas Jūs esate ir kokia veikla užsiimate?

Esu Skaistė Dranseikienė ir šiuo metu dirbu Dariaus ir Girėno gimnazijoje. Ten esu žurnalistų būrelio vadovė. Mes leidžiam laikraštį „Skrydis“, tiksliau, tęsiame jo leidimą. Aš pati į jį rašiau prieš keturiolika metų. Mokykla paliko man labai gerą įspūdį ir vėliau, kai pasiūlė grįžti į ją, tik šį kartą ne mokytis, o dirbti ir turėti mėgiamą veiklą, labai apsidžiaugiau.

Kur pradėjote savo karjerą?

Dirbau žiniasklaidoje iki šių metų vasaros. Skyriau tam labai daug laiko, o šią vasarą turėjau vidinį atsisveikinimą. Neslėpsiu, Kauno žiniasklaidos srityje yra labai sunku dirbti, sakyčiau, nepastovu.  Dabar mokau lietuvių kalbos – perėjau prie rimtų darbų.  Žiniasklaida yra tokia veikla, iš kurios gali gyventi, bet sunkiai, nes tai, kaip minėjau, ganėtinai nepastovu.

Jūs esate atsakinga už žurnalistų būrelį. Kokius tikslus esate išsikėlusi ir kaip moksleiviams padedate atrasti save?

Esu parengusi didžiulį planą šiam projektui. Oficialus tikslas būtų teikiant teorines ir praktines žinias ugdyti jaunosios kartos kompetenciją.  O kalbant paprastai, stengiuosi pakviesti aktyvius, žurnalistika besidominčius jaunuolius. Mūsų yra apie 20-30 mokinių, bet tų vadinamųjų perliukų – 15, kurie dabar eina į dešimtą ir vienuoliktą klases.

Kiek kartų per savaitę susitinkate?

Būrelis vyksta du kartus per savaitę po pamokų. Tai būnam ir po dvi, ir po tris, ir net po keturias valandas.

Ką veikiate per susitikimus?

Vieną kartą aš jiems kalbu apie teoriją, bet visada stengiuosi labiau orientuotis į praktinę pusę. Jeigu tema yra apie interviu, tai aš jiems pasakoju kaip aš jį imu, iš ko imdavau, parodau youtube kanale, pabrėžiu sėkmingus ir nesėkmingus interviu, kad suvoktų pliusus ir minusus, o kitą kartą stengiuosi juos kažkur vestis. Tai šiandien atsivedžiau į VDU radiją, kad jie pamatytų kaip viskas vyksta ir ar jiems tai patinka.

Kokiais būdais dėstote teoriją?

Stengiuosi naudoti kuo daugiau multimedijos, kad būtų susidomėję, susikoncentravę į temą. Jeigu aš kalbu apie straipsnius, tai rodau pavyzdžių. Jeigu kalbu apie fotografiją, rodau spaudos fotografiją. Pateikiu įvairiausią video medžiagą.

Būrelį lanko moksleiviai iš vienos mokyklos, ar gali prisijungti ir norintys iš kitų mokymosi įstaigų?

Pagrindas yra iš mūsų gimnazijos, bet būna visko. Atsiranda moksleivių iš kitų mokyklų, kurie norėtų padėti, prisidėti. Paprašom jų, kad parašytų kažką ir tada mes patys vertinam tuos darbus.

Darote atrankas?

Žinoma. Mums yra svarbu, kad mūsų leidinyje būtų kokybiški ir įdomūs straipsniai.

Koks šio laikraščio turinys?

Dedame be galo daug renginių aprašymų, kadangi esame centro gimnazija ir pas mus vyksta švietimo skyriaus organizuojami renginiai, bent vienas per savaitę. Stengiamės juos įdomiai aprašyti. Pačiame leidinyje turime rimtąją ir linksmąją dalis. Mokinių fantazija beribė. Skiltys nuo „Gydytojo patarimų“, kuriuos pateikiame juoko forma iki  „Turėk gyvenimą“, kurioje rašoma apie įvairiausius kompiuterinius žaidimus. Taip pat, kuriam trumpus filmukus ir dedam į savo „Facebook“ paskyrą.

Kas yra laikraštuko redaktoriai?

Patys moksleiviai. Pagrinde stengiuosi jiems padėti, bet kartu kažkiek atsitraukiu, kad vaikai patys pasijustų dideli. Tegul klysta, nenoriu redaguoti kiekvieno žodžio. Tegu pamato ir mokosi iš savo klaidų. Stengiuosi būti patarėja visais gyvenimo klausimais.

Kas jums sunkiausia šiame darbe?

Pasakyti žmogui, kai matai, jog jis rašo „pro šoną“. Stengiuosi save valdyti, leidžiu parašyti pirmą straipsnį taip, kaip nori, o po to parodyti kas blogai, kodėl, paaiškinti.

Kaip pasakote moksleiviams konstruktyvią kritiką?

Stengiuosi pradėti nuo gero. Visada sakau: „Šaunuolė, nes… “ Pasakau gerus dalykus, o vėliau pakomentuoju į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį. Nesistengiu per daug kritikuoti, kad motyvacija nesumažėtų.

Koks yra įdomiausias įvykis, nutikęs kūrybiniame procese?

Mes keliavome į „Kvieskite daktarą“ laidos filmavimą. Ten sulaukėme klausimo: „Ar tikrai mielės padeda augti krūtinei?“ Moksleiviai apie šitą incidentą kalbėjo dar dvi savaites ir nusprendė parašyti  laikraštyje apie mieles.  Dabar planuojame važiuoti į „LNK“ laidos filmavimą, manau, kad ten gali būti dar smagesnių nutikimų.

Kur dar esate dalyvavę?

Kadangi šitas būrelis startavo tik šį rugsėjį , manau nuveikėme tikrai nemažai. Šiandien turėjome svečią – žurnalistę, kuri pasakojo apie savo kasdieninius darbus iš arti. Buvome radijo laidos filmavime, atėjome į VDU radiją, keliausime į ISM universitetą. Veiklos apstu!

Kas skatina Jus eiti pirmyn?

Aš skatinu juos eiti pirmyn, o mane skatina tai, kad manęs niekas neskatino.

Kas labiausiai motyvuoja moksleivius?

Galiu pasigirti ir pasakyti, kad labai svarbu turėti tinkamą vedlį, o tada jau visi su geru tikslu eina. Stengiuosi juos motyvuoti. Visada duodu personalines užduotis, kad kiekvienas tobulintų savo įgūdžius. Bandau pagirti ir paprašyti, kad mokytojai jiems rašytų pliusus už tai, kad aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje. Ir dar –  duodu jiems sausainių!

Kokiomis temomis dažniausiai rašote?

Aš juos mokau rašyti ir fotografuoti, o temų atsiranda labai greitai. Kalbame apie patyčias, mokyklos problemas, žalingus įpročius, apie patį mokyklos gyvenimą. Patys bandysim kurti ir mokomuosius filmus.

Kas Jus labiausiai nustebino iš moksleivių pusės?

Aš esu šokiruota, kad jie gali programuoti kaip suaugę žmonės, kad jie mąsto kritiškai. Kartais užsimirštu, kad jiems 16 metų…

Ką pati laikote autoritetu?

Mano bakalaurinis darbas ir mano visas gyvenimas yra dedikuotas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui. Aš jį asmeniškai pažįstu, man patinka tai, ką jis daro, ko jis pasiekė ir žaviuosi jo noru, kad žurnalistikoje atsirastų bent kažkiek vertybių.

Kokie šios karjeros tikslai, manai galėtum eiti į kitas mokyklas, vesti daugiau būrelių?

Gal kol kas labiau orientuosiuosi į dabartinę padėtį ir čia stengsiuosi padaryti kiek galima daugiau. Mūsų laikraštį leidžia kas du mėnesius, galbūt pradėsime leisti kas mėnesį, o gal taip ištobulėsim, kad leisime kas savaitę! Galbūt jungsimės su kitomis mokyklomis, kad galėtume leisti „Mokyklos frontą“, kuris buvo labai geras projektas, bet mirė, nes O. Gazmanovas išėjo į „Panelės“ žurnalą. Juk vienas žmogus negali daryti visko…

Ar už šitą veikla mokiniai gaus sertifikatus ar diplomus?

Pats leidinys yra kaip diplomas, kadangi po straipsniu rašomos pavardės. Bet žinoma, aš turiu planą, kad mokslo metų pabaigoje turėtume stovyklą, kurioje ir ketinu padovanoti pažymėjimus.

Kokie Jūsų lūkesčiai?

Kad mokinių nuolatos daugėtų, kad jaunuoliai atrastų save, suvoktų, jog žurnalistas nėra bloga profesija, kad tavęs neužmėtys pomidorais ir kaliošais, tiesiog reikia žiūrėti į rimtąją žiniasklaidą.

Ačiū Skaistei už informatyvų pokalbį, linkime sėkmės kūrybiniame procese!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *