Intravertų galia

Pagal asmenybės tipą žmonės yra skirstomi į ekstravertus ir intravertus. Kol ekstravertai labiau domisi išoriniu pasauliu, ieško naujų pažinčių ir yra kompanijos sielos, intravertai, atvirkščiai – rūpinasi savo vidiniu pasauliu. Bandydami suvokti save kartu bando suvokti ir kitus.

atskaluno-laiskai_pilkasTurbūt daugelis esame skaitę ar bent girdėję apie Stephen Chbosky romaną „Atskalūno laiškai“, o gal net ir matę filmą „The Perks of Being a Wallflower“. Pagrindinis kūrinio veikėjas yra neįprasto mąstymo personažas. Skaitytojai ima suvokti, kaip keičiasi Čarlio mąstymas ir kodėl jis kaltina save dėl visų blogų dalykų, atsitikusių jo gyvenime. Nors Čarlis protingas ir patrauklus personažas, jis atsiskiria nuo socialinio gyvenimo. Tik savo anglų mokytojo Bilo dėka, Čarlis sugeba ištrūkti iš savo pasaulėlio ir ima bendrauti su kitais žmonėmis. Kaip bebūtų, šiuo atveju kūrinio pagrindinis personažas yra tylenis, dar kitaip vadinamas atskalūnu arba intravertu.

Intravertai yra geri klausytojai, stebėtojai iš šalies, todėl geriau supranta kitus žmones ir moka prie jų prisitaikyti, nes turi gerą empatijos jausmą. Todėl geriau žino, kada reikia patylėti ir tiesiog paklausyti. Intravertai atsargiau ir atsakingiau renkasi draugus bei yra budresni. Žmones jie prisileis sunkiau, tačiau juos prisileidę, be abejonės išliks lojalūs. Jų energijos šaltinis yra jie patys. Intravertas geriausiai jaučiasi vienas, bet nebūtinai turi jaustis vienišas. Paprasčiausiai jie turi susikūrę savo galvoje visai kitą, atskirą, pasaulį, gal netgi daug geresnį nei išorinis, į kurį jiems taip paprasta pasinerti taip, kad net pamiršta realybę ir kas dedasi aplink.

Manoma, kad lyderiauti turi ekstravertai, tačiau tai ginčytinas argumentas. Didesnę sėkmę gali atnešti labiau ramus, santūrus, susimąstęs, apgalvojantis savo žingsnius žmogus, nuosekliai atliekantis savo darbą neužgožiant kitų komandos narių. Aklai sekti ekstravertiškojo idealaus pasaulio link šiandien būtų klaida. Pamirštame, kad vieni iš geriausių istorijoje meno, mokslo atradimų – nuo evoliucijos teorijos iki Van Gogo saulėgrąžų ar personalinio kompiuterio – gimė tylenių intelektualų galvose, kurie sugebėjo įsiklausyti į savo vidines mintis, vėliau virtusias introvertssslobiais. Jei ne jie, šiandien nežinotume Niutono gravitacijos dėsnio, Einšteino reliatyvumo teorijos, neklausytume Šopeno noktiurnų, nežinotume Piterio Peno ir Hario Poterio, nežiūrėtume Spielbergo filmų ar nesinaudotume „Google“. Mažiau matomose srityse, tokiose kaip finansai, politika ar visuomeninė veikla, galima paminėti: Al Gore, Warren Buffettą, Eleanorą Roosevelt ar Gandhį. Intravertiškajam asmenybės tipui taip pat priskiriami tokie verslo magnatai kaip Billas Geitsas ar Jeffas Bezosas. Galima būtų sakyti, kad intravertiškumas duoda išmintį ir galią įrodyti, jog šio tipo žmonės gali pasiekti daug daugiau nei daugelio susikurti stereotipai.

Intravertams nereikia būti iškeltiems iki padebesių. Jiems užtenka ir kuklaus įvertinimo. Kartais jie pasisako ir stebi,
ar jų kas nors klausosi. To visiškai pakanka. Tačiau sunku tokioje situacijoje įsivaizduoti ekstravertą. Paprastai jie dėmesio siekia daug agresyvesniais būdais. Intravertai nekalba veltui: vien dėl to, kad ką nors pasakytų.  Jie kalba argumentuotai ir trumpai. Todėl ir turime puikius tylenių pavyzdžius, kurie ne tik lyderiauja savo išmone, gebėjimais, bet ir yra nepamainomi autoritetai daugeliui.

Komentarai
Pasidalinkite