Ir ištrypė ramybės pievą margi odiniai batai

pagal | 2020 23 sausio

Atleiskit už  pasirinktą temą, bet nebegaliu ilgiau tylėt, stebėdama komentarus blykčiojančius internetinėje erdvėje bei matydama p. Gražulio itin korektišką elgesį. Pradėsiu nuo to, kad homoseksualumas nėra nauja apraiška XXIa. padangėje. Šis dalykas egzistuoja jau nuo Antikos laikų ir labiau pažengusių valstybių nebestebina. Tik mes, neseniai išlindę iš sovietinio kibiro, niekaip negalim suprast „ iš kur, po paraliais, tokių atsirado????“. Paaiškinsiu paprastai: rūpestingai apkabinti Didžiojo Brolio, mes nematėme pažangios demokratiškų valstybių raidos tolerancijos atžvilgiu ir nepastebėjome, kaip mažumos tykiai ištipeno į viešumą ir ilgainiui įgijo tokias pat teises kaip ir mes. 1990 metais, gavę į rankas demokratijos embrioną, mes nesupratome nei kuo jį maitinti, nei  kaip auginti, nei kaip vystyti. Todėl davėm ir naminukės atsigert  ir korupcijos pakramtyt, tad ir užaugo ta demokratija nei šiokia, nei tokia su itin ligota tolerancija. Pripažinsiu, nesu visiems geras žmogus. Veikiau gailestingas. Tačiau paskaičius komentarus apie homoseksualus užvirė kraujas. Nu negaliu ramiai žiūrėt į visa tai ir viskas!

Įvykęs paradas sulaukė daug didesnio dėmesio ir ažiotažo nei Pakso apkalta ar Prezidento rinkimai bei užgožė vargšę Šalčiūtę. Ir visur garsiai skanduojamas žodis „NENORMALU“. Būtent čia man ir kyla pirmasis klausimas „o kas yra normalu?“  Merginos, facebook‘o anketose rodančios užpakalius (dažnai netrinčios nė 16kos metų), visuomenės dalis, kuri išgirdusi žodį „diaspora“ klausia, apie kokią konkrečiai ligą kalbama ar penkiamečiai, su pagaliu tvatijantys kaimynų kačiukus?

Prieš  šimtą metų prūduose skandinom vienišas motinas, prieš dvidešimt metų su Biblija vaikėmės mergas vilkinčias mini sijonais, o prieš dešimt metų plikai nusiskutę galvas už kampo su beisbolke tykojom gotų ir pankų. Dar nesupratot ? Paaiškinsiu: visi šie dalykai dabar visuomenėj yra normalūs ir priimtini. Na, pasitaiko atvejų, kai aptalžom kokį  juodaodį, bet pagal  bendras visuomenės nuostatas „visi mes lygūs ir  faini po viena saule“. Atrodo, pagaliau ramiai gyvenam. Ir čia, staiga, lyg iš niekur nieko iššoka kažkoks Pilypas, vardu V. Simonko, ryškiai pridūminęs  kanapių ir manieringu balseliu praneša: „Hello, guys, nuo šiol sveikinsimės ir hello gays“. Viskas. Amen. Lietuva šoke. Dabar ji išsigimus valstybė. Laimei, atsiranda P. Gražulis. Liaudis iškart jį pamilsta, paguldo veidu į grindinį ir garbingai išsineša ant rankų pro grotas pažiūrėt. Va čia ir ateina tas momentas, kai Lietuva turi gėdingai sprukti nuo tolerancijos pjedestalo: Žmogaus teisių gynimo Helsinkio komitete sėdėjo ponas Petras. Matosi, kad neveltui sėdėjo, nes puikiai gina žmogaus teises. KIEKVIENO.

Dar viena problema. Vaikai neteko vaivorykštės. Va taip va pyst ir pavogė ją gėjai. Net neatsiklausė. Įsivaizduojat??? Tėvai gilioj panikoj, pasimetę. Dabar, kaip suprantu, kai tik vaikas po lietaus pakels akis į dangų, jūs uždengsite jam akis ir giliai atsidūsdami pažvelgsite į savo heteroseksualų sutuoktinį? Amerikoje homoseksualai gyvena kaip normalios šeimos, įsivaikina vaikus ir jų kaimynų vaikai kažkodėl netampa homoseksualiais vien todėl, kad pamatė Džoną ir Piterį susikibus už rankų. Ir vaikai vaivorykštę turi.

Viena aišku, Lietuvos visuomenė su visais kunigais priešaky dar nepasirengus priimti homoseksualų į savo tarpą. Šlykštu, kai eterio ekrane boluoja pagurklis su sutana, kažką burnojantis apie iškrypėliškumą, tuo metu stipriai saujoj užgniaužęs žinojimą apie savo kolegų kunigų atidumą vaikams. Geriausia gynyba – puolimas, taip? Tad noriu palinkėti sėkmės Gražuliui, kuris dar nesuprato, kad kraštutinė  politika ir agresija prieš seksualines mažumas yra bejėgė. Reiškiu gilią užuojautą ir vilniečiams, kuriems „suteršė gatves, padarė jas svetimomis“ ir visaip kitaip subjaurojo Vilniaus gyvenimą. Jei ką,visad galit emigruot į Kauną, tik prieš tai palikit juodai baltus marškinėlius namie, nes galit gaut į slyvą. Ir ne už tai, kad esate gėjus. Suprantate, mes, kauniečiai, ambicingi žmonės, ne tik gėjam per terblą duodam. Beje, brangieji, būkit pozityvūs: parado metu baigėt atakuot kaimyną lenką ir susikibę už parankių abu ėjot mušt homoseksualų.

Asmeniškai aš pati vis bėgioju iš vienos barikadų pusės į kitą, nes dar gerai nesuprantu, normalu čia viskas ar ne, nes dar neatsakiau sau į straipsnio pradžioje išsikeltą klausimą „kas yra normalu?“. Tačiau tikrai nešlakstau kiekvieno sutikto gėjaus šventintu vandeniu ir nesivaikau su lazda. Bažnyčia, kaip stipriausias argumentas kovoje su homoseksualumu, jau pasiklydo savo doktrinose. XXI amžius darosi vis labiau jai nepalankus: diskusijos metu su kunigu  įrėmiau jį į kampą naudodama citatą iš Biblijos „mylėk savo artimą kaip save patį“. Taigi, daryk išvadas, liaudie, nes nori to ar nenori, po keliasdešimt metų nebebus paradų, o tu su savo kaimynais homoseksualais rengsi barbekiu popietę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *