Išmanusis Palubenka

pagal | 2020 27 sausio

Penktadienio vakarą su drauge nusprendėme praleisti Marko Palubenkos koncerte. Įsitaisėme ant jaukių Punto Jazz Palėpės grindų ir laukėme pasirodymo. Prisipažinsiu, kad iki tol šio atlikėjo nebuvau nei mačiusi, nei girdėjusi, todėl ėjau lyg į kokią muzikinę avantiūrą, pasirengusi būti nustebinta. Bet tai, jog atlikėjo nežinau, nereiškia, kad jis blogas. Atvirkščiai, jis jau yra laimėjęs M.A.M.A ir T.Ė.T.Ė apdovanojimus už geriausią debiutą, albumą ir alternatyvą. Visgi kultūringas vakaras pasibaigė mintimis, kad daugiau kultūros būčiau pasisėmusi likusi namie.

Koncertas prasidėjo pusvalandžiu vėliau nei buvo numatyta. Taip, taip, žinau, kad labai retai renginiai prasideda laiku (juk per tą pusvalandį žmonės nekantraudami prisiperka alkoholio ir padaro gerą pelną klubui). Vis dėlto, tai yra šlykštus renginių bruožas. Taigi užlipo M. Palubenka ant scenos jau nebe vienas, o su grupe (skirtingai nei vasario mėnesį, kai jo koncerte lankėsi Reda). Kartu grojo labai žavus bosistas Donatas Bielunskis bei būgnininkas Sergej Makidon.

Nirvanos pilnas pasirodymas

Jau pirmų dainų metu apėmė jausmas, kad muzikantai groja ne tiek publikai, kiek sau. Regint bendrą vaizdą piršosi idėja, kad scenoje esantys žmonės (o ypač pats Markas) bando pasiekti kažkokią dvasinę nirvaną. O vienas muzikinis epizodas labai priminė Roso iš serialo „Draugai“ pasirodymą.  Visgi nuskambėjo daug gerų dainų (nors kai kurių žodžius buvo labai sunku suprasti) ir grupė muziką atliko profesionaliai ir kokybiškai.

Atlikėjui su publika bendrauti sekėsi sunkiai. Markas koncerto metu prisipažino: „Labai prastas pašnekovas esu pastaruoju metu, bet tai ką padarysi…“ Žinoma, nelengva bendrauti su publika, kuri tik įpusėjus koncertui pradėjo knapsoti. O gal čia specialiai buvo sukurta tokia atmosfera, nes panašu, kad prisnūdusi (o gal ir užsisvajojusi) publika M. Palubenkai patiko. „Kaune publika visada sukuria tokią gerą tylą“, sakė atlikėjas. Kai kažkas po šių žodžių pradėjo ploti, juos nutildė sakydamas: „Tyliai… tyliai plokime.“ Koncerto metu buvo ne vienas komentaras apie tyla ir ramybę iš publikos pusės.

Vakarą vainikavo gilus ir prasmingas pasisakymas apie Kauno publiką, kuriame buvo įpinta šiek tiek reklamos: „Visada smagu grįžti į Kauną, nes prisijungus savo išmaniuoju telefonu galite parsisiųsti apps’ą, kuriame rasite tris dainas. Vieną iš jų ką tik girdėjote, bet tai nesvarbu. Svarbu, kad mes visi esame čia.“ Kadangi sunkiai sekėsi suprasti apie ką kalbama, pasitelkusi visažinę Google atradau, jog dainininkas pirmasis Lietuvoje prieš maždaug savaitę sukūrė muzikanto programėlę. Smalsaudama parsisiunčiau ją ir išbandžiau. Programėlėje yra trys Marko Palubenkos dainos: „Lipam lipam“, „Apolonas“, „Miesto betonas“, kurias galima parsisiųsti ir net perskaityti dainų žodžius. Taip pat yra artėjančių gyvo garso koncertų sąrašas su nuorodomis, kurias paspaudus galima nusipirkti bilietą. Programėlė labai paprasta, joje nėra daug informacijos apie patį dainininką, tačiau laukiantiems koncertų gerbėjams tai gali labai praversti. Markas Palubenka — pirmasis Baltijos šalyse sukūręs tokią programėlę. Manau, jog vardinė atlikėjo aplikacija greitai išplis tarp kitų muzikantų, o šių naujovių, tikėtina, nekantriai laukia muzikos gerbėjai.

Iki pasimatymo, Palubenka!

Koncertas nebuvo labai vykęs, nes buvo labai sunku suprasti, ką atlikėjas dainuoja, o dar sunkiau suvokti, ką jis šneka. Vis dėlto, tikslas buvo pasiektas – grįžusi namo dar kelias valandas iki išnaktų klausiau Marko Palubenkos dainų ir neabejoju, kad į dar vieną jo koncertą pabandysiu nueiti. Dalinuosi viena mėgstamiausia mano daina iš jo repertuaro, gero klausymo ir susitinkam kitam koncerte Kaune!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *