Įstrigę prokrastinacijos pinklėse

pagal | 2020 27 sausio

Ar pažįstamas jausmas, kai svarbius darbus tenka atlikinėti paskutinę minutę? O taip įvyksta, nes vos prisiruošus daryti tai, ką reikia, pamatote, kad jūsų spinta labai netvarkinga ir ją reikia sutvarkyti. Baigus tvarkyti, skrandis primena, kad jį reikia pamaitinti, o vėliau suvokiate, kad po kelių dienų kaimynės gimtadienis ir jai reikia nupirkti dovaną! Įvairios smulkmenos jus atitraukia nuo darbo ir vėliau tenka viską padaryti paskubomis. Jums tai nesvetima? Sveikiname, jūs esate prokrastinatorius!

Taigi, kas tiksliau yra prokrastinacija? Psichologai tai apibrėžia kaip būtinų darbų atidėliojimą. Kartais kažką atlikti paskutinę minutę gal ir nėra labai blogai. Problema iškyla tada, kai pradedama taip elgtis nuolatos ir visose srityse: moksluose, namų ruošoje, bendravime. Toks žmogus įneša problemų į visą savo gyvenimą, jį lyg stabdo, bet tuo pačiu ir nespėja atlikti būtinų darbų. Kai kurie žmonės pasakytų, jog tai skambus žodis paprastam tingumui apibūdinti. Tačiau prokrastinatorius nebūtinai tinginys. Šio reiškinio priežastys gali būti įvairios.

Kartais dėl prokrastinacijos kaltinamas internetas, nes daug laiko praleidžiame sėdėdami prie kompiuterio ir skaitydami bei darydami ne visada tai, ką reikia. Tačiau iš tikro internetas visiškai nesukūrė šios problemos. Jau senovės Egipte 1400m. pr. Kr.užfiksuoti pirmieji delsimo atvejai. Egiptiečiai atidėliodavo darbus, todėl juos nuolat reikėdavo nuolat skatinti išnaudoti laiką tinkamai, kad kuo greičiau galėtų grįžti namo. Todėl tikrai dėl mūsų neproduktyvumo negalime kaltinti interneto, tai tiesiog naujesnis būdas, nukreipiantis dėmesį nuo to, ką reikia padaryti.

Psichologai teigia, kad baimė ir stresas gali būti vienos iš pagrindinių prokrastinacijos priežasčių. Dažnai mums kažkoks veiksmas kelia baimę, todėl norime to išvengti ar atidėti kuo toliau. Puikus to pavyzdys,  vizitas pas odontologa. Kai mums skauda dantį, reikia nueiti apžiūrai, bet bijodami gydymo ir jo sukeliamo didesnio skausmo, mes atidėliojame teisindami save, jog esame labai užimti ir nėra laiko. Panašiai yra ir su stresu, kurį sukelia nepasitikėjimas savo jėgomis ar baimė nuvilti kitus, o gal net patį save. Žmogus turėdamas rimtą užduotį, gali jaudintis, jog nesugebės jos tinkamai atlikti. Pasąmonė bandydama išvengti nemalonių emocijų, tokių kaip stresas, mintis nukreipia į kitą veiklą, kuri saugesnė ir malonesnė.

O štai studentams būdinga akademinė prokrastinacija. Moksliniai tyrimai rodo, kad darbus atidėlioja net trys ketvirtadaliai studentų.Nuolat gaunama nauja medžiaga, kurią reikia įsiminti, darbai, kuriuos reikia parašyti, o kur dar asmeninis gyvenimas ir pramogos. Dažnai malonesnė veikla, tokia kaip susitikimas su draugais, linksmybės, sujaukia studento dienotvarkę.  Suaugę žmones su šia problema susiduria rečiau, nes jie jau yra susikūrę savo pastovų grafiką. Kada keliasi, leidžia laiką su šeima, skiria laiko poilsiui. Studentai dar tik kuriasi savo gyvenimo ritmą. Parėję iš paskaitų, kas dirba, kas užsiima kita veikla, vėliau reikia skirti laiko poilsiui, ir dar kažkaip rasti laiko pasimokyti.

Taigi, kaip to „išgydyti“ šią problemą? Reikia pasakyti, kad to visiškai išvengti vargu ar pavyks, tačiau štai keletas būdų, kas sumažins norą atidėlioti darbus:

  1. Nustatykite prioritetus. Pirmiausia nudirbkite ne tuos darbus, kurie lengviausi, ar kurie teikia malonumą, bet tuos, kurie tuo metu yra svarbiausi. Taip, net jei vėliau ir kils noras patinginiauti, bent jau būsite padarę tai, kas buvo būtina.
  2. Venkite trukdžių. Galbūt nuolat susirašinėjate sms žinutėmis? Tuomet reiktų išjungti telefoną. Gal esate iš tų, kurie tikrina facebook paskyra, kas pusvalandį? Išjunkite internetą. Kiekvienas turime savas silpnybės, kurios „suryja“ laiką, būtent tokius trukdžius ir pašalinkite tada, kada sėdate dirbti.
  3. Nustatykite terminus. „Kai bus laiko, padarysiu“ arba „reikia kuo greičiau pradėti daryti“ netinka. Tokie neapibrėžti terminai suteikia laisvės atidėlioti. Turite nuspręsti tiksliai, pavyzdžiui, iki kelintos valandos turite padaryti vieną ar kitą darbą.
  4. Raskite savo laiką. Kai kurie žmonės teigia, kad yra darbingiausi anksti ryte, kiti, kad popiet, yra ir tokių, kurie labiausiai susikaupia naktį.
  5. Apdovanokite save. Kai padarote viską, ka buvote žadėję atlikti, palepinkite save. Tai gali būti geras filmas, skanumynas, naujas pirkinys-bet kas, kas teikia jums malonumą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *