Įvairovė džiugina

pagal | 2020 27 sausio

Lapkričio 21 dieną, į VDU mažąją salę, retorikos mėgėjus sukvietė popietė skirta Maironio 150-ajam jubiliejui paminėti – „Užtrauksim naują giesmę, broliai!“. Renginį savo pokalbiu apie naujienas pradėjo į tarsi iš senovės atklydusius inteligentus įsikūniję studentai. Išaiškėjo, kad naujų idėjų reikia ieškoti visai ne laikraščiuose, o šaunaus jaunimo kalbose. Renginyje pasisakė 11 oratorių. Jų pasirinktų temų įvairovė nusidriekė nuo nanontechnologijų iki operinio dainavimo. Renginio metu išsakytos idėjos atskleidė, kad šiuolaikinis jaunimas tikrai nėra toks „tuščias“ kaip dažnai yra piešiama viešumoje. Bene dažniausiai gvildenamos temos buvo įvairiausios technologinės naujienos. Lukas Lumpickas plačiai apžvelgė kuo technologijos yra naudingos mūsų kasdienybėje, juk net sėsdami į autobusą susiduriame su ganėtinai nauju išradimu e-bilietu, tikrai ženkliai palengvinančiu mūsų gyvenimus. Austėja Žostaitė supažindino klausytojus su tokiu įdomiu sutvėrimu kaip 3D holograma. Tai kompiuterinis žmogeliukas, gebantis atlikti įvairiausias dainas. Jis labai patogus grandioziniuose renginiuose, jo nereikia grimuoti ar kaip nors specialiai ruošti renginiui, be to, šis šaunusis avataras gali pasirodyti keliuose vietose vienu metu. Tačiau Austėja įspėjo, kad toks dalykas turi ne vien tik pliusų. Juk tokios technologijos galiausiai gali priversti mus pamiršti realybę ir visiškai įtraukti į virtualų pasaulį. Taip pat išgirdome minčių apie tai, kaip technologijos padeda didinti sportininkų pasiekimus. Pavyzdžiui, olimpiadoje aukštiems plaukimų rezultatams įtakos turėjo plaukimo apranga iš natūralaus pluošto.

Tačiau vienoje kalboje nuskambėjo raginimas bent kartais atsiriboti nuo naujausiųjų technologijų. Būtent Šarūnas Girdauskas savo kalbą pradėjo fraze: „Išjunkime kompiuterius, atverkime akis!“ Tai išties tarsi kreipimasis į kiekvieno iš mūsų sąmonę, juk neretai ištisas valandas prasėdime įbedę akis į kompiuterio ekraną visiškai be reikalo.

Ernesta Strakšytė prakalbo apie alternatyvų linksmybių būdą-žaidimų tinklą „Encounters“, kuris vienija įvairaus amžiaus nuotykių ištroškusius žmones. Žaidimo esmė tam tikroje miesto teritorijoje naudojantis užuominomis surasti „lobį“.
Julius Lekas priminė, kad iki numanomos pasaulio pabaigos liko tik mėnuo, tad tikrai verta daugiau šypsotis ir prasmingai išnaudoti laiką, dalijantis gėriu bei šiluma. Na, o Ovidijus Miniauskas pasidalijo savo mintimis apie operos žanrą jaunimo tarpe, oratorius atskleidė ilgą kelią, kurį tenka nueiti jaunam žmogui iki gebėjimo dainuoti operą. Renginio pabaigoje Ovidijus suteikė progą žiūrovams išgirsti kaip skamba vokalizė.

Renginio vedėjai taip pat surengė oratoriams išbandymą. Jiems reikėjo įrodyti burtų keliu pasirinktą teiginį. Buvo labai smagu klausyti, kaip dalyviai bandė išsisukti iš padėties įrodinėdami tokius šmaikščius teiginius, kaip: „Nėra to, ko studentas nesuvalgytų su kečiupu“ ar „Darbas geriausiai rimuojasi su žodžiu nereikia“.

Apibendrindama renginį retorikos ir komunikacijos dėstytoja Irena Buckley pasidžiaugė dalyvių išsakytomis mintimis bei priminė Senovės romėnų teiginį: „Įvairovė džiugina“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *