Jauti.lt bando susiorientuoti „Debesų žemėlapyje“

pagal | 2020 27 sausio

Šių metų paskutinysis ketvirtis, panašu, derlingas gerų filmų atžvilgiu: iš pradžių smegenis jaukė „Looper“, dabar akis ir ausis malonina „Skyfall“. O kur dar didysis, epiškasis, stulbinantysis ir seilėtis mane verčiantis „Hobitas“, pasirodysiantis gruodžio viduryje. Jis tikrai bus geras (bus, sakau!). Panašu, kad į šią garbingą kompaniją prašosi ir „Cloud Atlas“, lapkričio 22d. pasiekęs mūsų kino sales. Broliai Wachowskiai (na, dabar jau brolis ir sesuo), padovanoję pasauliui „The Matrix“, Tom Tykwer, Tom Hanks, Halle Berry, įspūdingi kraštovaizdžiai ir kažkas apie keliones laiku. Pirma mano reakcija buvo, kaip internete sako, shut up and take my money.
Pasirodo, tokias mintis rezgiau ne tik aš. Spontaniškai pasiūlius tinklaraščio komandai apsilankyti išankstinėje premjeroje, norinčių atsirado ne vienas. Nuomonių įvairovė tokia plati (kas išėjus iš kino salės nė kiek nestebina), kad visus įspūdžius kažkaip apibendrinti ir surasti vieningą kompromisą buvo tiesiog neįmanoma. Tad štai – nuomonių ir įspūdžių puokštė apie filmą.
Neringa: Filmas „Debesų žemėlapis“ pakeri itin taikliai parinktais aktoriais ir jų daugialypiškais vaidmenimis. Filmo koncepcija priverčia giliai susimąstyti apie tai, kas bus po to, kai mes paliksime šį pasaulį. Nuostabūs vaizdai, nuostabios vietos neleidžia nuobodžiauti beveik tris valandas ir šį laiką paverčia pačiu geriausiu vakaro pasirinkimu. Filmas kupinas pamišimo, aistros, meilės, ieškojimų ir atradimų. Šis filmas sužavi savo novatoriškumu idėjiniame lygmenyje – fantazijų pasaulis tampa apčiuopiamu kūriniu. Tai pats geriausias šių metų filmas, nuskinsiantis galybę apdovanojimų.
Ugnė: Nedidelis aktorių skaičius, jų profesionali vaidyba ir visažistų darbas nėra vieninteliai traukos objektai „Debesų žemėlapyje“. Beveik trijų valandų filmas žavi savo įspūdinga kinematografija, itin dideliu dėmesiu detalėms bei idėjiniu sluoksniu. „Matricos“ trilogijos kūrėjai tikrai nenusileido savo ankstesniam darbui, o padedant scenaristui Tomui Vykneriui, emocinis poveikis tapo dar stipresnis. Ir nors filmo pradžioje negalėjau atsispirti pagundai atpažinti aktorius, siužeto linijoms pamažu jungiantis į vieną istoriją, mane užbūrė nepaprasto masto idėja bei jos reikšmė ir esmė. Galėčiau teigti, jog tai filmas, keičiantis nuomonę, požiūrį, o kartu ir gyvenimą.

Judita: Filmą „Cloud Atlas“ galėčiau pavadinti kitokiu. Čia persipynė daugybė skirtingų ir, atrodytų, tarpusavyje visiškai nesusijusių istorijų. Po pirmo pusvalandžio pradėjau nervintis ir gailėtis, kad čia atėjau. Mainėsi įvairūs laikotarpiai (nuo tolimos praeities ir neįsivaizduojamai modernios ateities), keitėsi epizodų veikėjai, vietos. Tačiau pamažu filmas įtraukė. Pradėjo sietis bendros epizodų idėjos, kurių buvo tikrai daug. Manau, kad filmo kūrėjai stengėsi pastatyti tokį darbą, kuris būtų dinamiškas, prasmingas ir turintis išliekamąją vertę. Kartais atrodė, kad tos prasmės bandoma pasakyti net per daug, tačiau man šis filmas patiko. Jis nebuvo banalus ar nuspėjamas. Kiekvienam žiūrovui buvo suteikta galimybė į viską pažvelgti iš savo pozicijų ir savaip interpretuoti. Negalėčiau pasakyti, kad „Cloud Altas“ patiks visiems, tačiau vieną kartą jį pažiūrėti tikrai verta.
Gintarė: „Debesų žemėlapis“ – vertas dėmesio. Nors nesu fantastikos mėgėja, tačiau šiame filme ji labai puikiai įsiliejo į aplinką, prikaustė dėmesį. Man šis filmas iš pradžių pasirodė gana sudėtingas, tačiau jam įpusėjus, viskas tapo aiškiau, suprantamiau. Rekomenduočiau „Debesų žemėlapį“, nes, mano nuomone, jis yra vienas iš tų „kitokių“. Tai ne komedija, ne drama ir ne meilės istorija – tai viskas. Daug istorijų, daug gyvenimų, daug epochų ir žmonių – šiame filme viskas susiję tarpusavyje. Siūlyčiau nepraleisti progos ir jį pasižiūrėti. Nors filmas trunka beveik tris valandas, nepajusit, kaip greitai prabėgs laikas.  Nida: Iš tokio išgirto filmo visgi tikėjausi kažko daugiau. Pirmiausia, pagrindinė filmo mintis „mūsų gyvenimai mums nepriklauso“, neatitiko turinio – veikėjai patys savo gyvenimuose darė sprendimus. Filmas labai tamsus ir pesimistiškas, nors atskiros istrorijos gana įdomios. Buvo sunku susigaudyti tuose praeities, dabarties ir ateities laikotarpiuose ir juos susieti tarpusavyje. Kartais scenos per daug ištemptos, todėl nepavyksta ilgai sukoncentruoti dėmesio. Nebūdama didele mistinio žanro mėgėja, galiu pasakyti, jog trys valandos filmo neprailgo, buvo įdomu pažiūrėti kažką kitokio, bet antrą kartą į šį filmą neičiau. 6/10
Justina: Mistiškas. Keistas. Priverčiantis susimąstyti. Šiais trimis epitetais apibūdinčiau filmą. Nepavadinčiau jo šedevru ar pačiu geriausiu mano matytu filmu, bet jis tikrai kažką turi. Patys vaizdai buvo prikaustantys, efektingi, ryškūs ir labai tikroviški. Netikėti perėjimai nuo vieno laikmečio link kito, stebėtinas ryšys ir kontrastas kartu. Filme netrūksta jausmų, persipynusių su amžių, rasių, galaktikų, technologijų skirtumais. Visa tai labai gražiai apjungiama ir pateikiama tarsi epochų kaita. Imi galvoti, jog viskas yra susiję, tarsi mirtis nėra paskutinė stotelė. Tu atsidursi kitame gyvenime, kuris nepriklauso nuo tavęs ar tavo poelgių. Gyveni ne vieną kartą. Tai privertė po filmo galvoje suktis daugybei minčių.

Na, o aš manau, kad nors „Cloud Atlas“ išsižiojo labai plačiai, ne viskas į burną tilpo. Lėtai įsibėgėjęs trijų valandų trukmės kino pasakojimas stengėsi aprėpti istorijas, kurios individualiai įdomios, tačiau galiausiai į bendrą visumą gana sunkiai surišamos. Galbūt perskaičius romaną, kuriuo juosta paremta vaizdas būtų kiek aiškesnis, tačiau tai ne pasiteisinimas prieš tokį neapsiskaičiusį žiūrovą kaip aš. Žinoma, nepriekaištinga Tom Hanks vaidyba, meistriški veikėjų persikūnijimai ir laviravimas kardinaliai skirtinguose laikotarpiuose, vaizdo efektai, vienas geresnių pastarojo meto blogiukų Old Georgie, suvaidintas Hugo Weaving, ir unikalus istorijos pasakojimas šį filmą pakelia virš daugelio matytų šiemet, tačiau „Debesų žemėlapis“ pats žadėtų debesų nepasiekia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *