Kai balandį sninga – pasvajokime

pagal | 2020 27 sausio

Einu gatve ir jaučiu, kaip lengvos, gražios snaigės pamažu krinta ant mano plaukų ir kloja žemę balta plona paklode. Medžiai taip pat gražiai atrodo apsnigti… Tik staiga prisimenu, jog dabar balandžio mėnuo! Čia skaitosi pavasaris? Ir boom… nuotaika iš karto dingsta, pamiršdama saulutę ir plevėsuojančius plonus drabužius. Visi aplinkui laukia pavasario, o kol jo negauname, tenka tik svajoti apie gerą orą, kuriuo dabar gali mėgautis Graikija, Egiptas, Turkija ir kitos egzotiškos šalys…  Todėl leisiu sau užsimerkti ir pagalvoti, kokios yra mano svajonių atostogos.

Atostogos = lova ir no life?

No life

Kai pavargstu nuo mokslų, didelio krūvio, įtampos ir netgi tūsų, tada atrodo, visada išgelbėtų atostogos. Vis dėlto, jos man pirmiausiai asocijuojasi su nieko neveikimu ir no life‘inimu, nes pastarosios Velykų atostogos panašiai ir praskriejo. Atrodo, kad jei jau nieko neveiksi, tai pailsėsi, išvėdinsi galvą, bet pasirodo nė velnio – tik dar labiau aptingsti ir nesugebi pajudėt iš vietos. Todėl man atrodo, kad atostogos, nors ir skamba taip, lyg turėtum nieko neveikti, bet neturėtų būt tiesiog laiko stumimas. Žinoma, kiekvienas mes pasirenkame ką ir kaip norime daryti, todėl nesmerkiu tų, kurie mano kitaip. Juolab, kad ir pati mėgstu retkarčiais kokią dienelę tiesiog ištrinti iš kalendoriaus, o jei dar prieš tai buvo „sunkus“ vakaras, tai lova ir kompas būna patys geriausi draugai. Visgi, nenukrypstant nuo temos patariu: „Žmonės, geriau rinkitės atostogas įdomias ir naudingas, o lovą palikite tik nakčiai.“ O kokios gi būtų tos naudingos ar įdomios atostogos?

Kelionėms TAIP!

Tikriausiai nepažįstu tokio žmogaus, kuris nenorėtų aplankyti svetimų kraštų. Jei tik kas nors man vargšei studenčiokei duotų pinigų ir parą sutalpintų ne į 24, o bent 30 valandų, keliaučiau, keliaučiau ir dar kartą keliaučiau. Norėčiau nukeliauti visur, kur tik įmanoma, juk kuo daugiau kelionių, tuo daugiau įspūdžių, patirties, draugų. Kiekviena šalis turi savų tradicijų, kažką tokio, ko neturime mes – lietuviai. Taigi, kaip sakant, why not?

Eifelio bokštas

Kalbant apie naudingas keliones, galiu pateikti pavyzdį. Dvi paskutinės mano kelionės į Prancūziją buvo labai skirtingos – vieną iš jų kaip tik pavadinčiau naudinga, o kita labiau primintų kažką tokio: nuvažiavau, pabuvau, grįžau. Naudingoji kelionė užsitarnavo tokį pavadinimą, nes, visų pirma, važiavau su tokiu tikslu, jog reikia tobulinti prancūzų kalbos žinias (į nenaudingąją kelionę vienas iš tikslų buvo taip pat toks). Taigi, tą ir dariau: kalbėjau kiek tik įmanoma daugiau, kadangi aplinkoje buvo daug prancūzų, tiek suaugusiųjų, tiek jaunimo, klausiausi, kaip kalba kiti. Nenaudingoje kelionėje tokios galimybės tiesiog nebuvo (Prancūzija, bet nėra prancūzų… Whaaat?!). Antras dalykas toks, jog naudingoje kelionėje pamačiau daug daugiau gražių vietų, sužinojau man naujos informacijos, kuri buvo aktuali ir aišku pasidariau daug gražių nuotraukų! Na o nenaudingoji kelionė praėjo taip, jog grįžau namo visiškai nepasikrovus prancūzų kalbos bagažo, su skaudančia gerkle ir mažai nuotraukų. Et… Taigi man naudingos kelionės prioritetai ir būtų tokie: geri įspūdžiai, patobulėjimas tam tikrose srityse, nauji potyriai ir naudinga informacija.

Nesvarbu kur, svarbu su kuo

Manyčiau, kad visi man pritars, jog su gera chebra visur smagu. Nesvarbu, ar tai būtų pelėsiais atsiduodantis rūsys ar Las Vegas‘o naktinis klubas. Todėl aš geras atostogas įsivaizduoju artimų žmonių būry, su kuriais būtų ne gėda daryti nesąmones, šokt iki paryčių ir veikt dar bala žino ką įdomaus…

Už draugystę

Tikriausiai visi atsimenam atostogas, kai jos būdavo praleistos su tėvais, o gal netgi ir visa gausia gimine. Dažnai tokiais atvejais vaikai skųsdavosi, kad jiems neįdomu ir zyzdavo važiuoti kuo greičiau namo. Priežastis turėtų būti aiški – kompanijos trūkumas. Gerai pasirinkti aplinkiniai žmonės, su kuriais žadi praleisti keletą dienų, o gal savaičių, išties daug ką lemia. Todėl reikia čiupt į parankę pačius pačiausius ir ruoštis  smagioms atostogoms (kad ir ant Nemuno kranto…).

Na, o dabar reikia tikėtis, kad tokie pasvajojimai tuoj taps realybe. Pavasaris juk kada nors turi pasirodyt…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *