Kaip keliauti aplink pasaulį neišeinant iš namų?

Vieną saulėtą pavasario dieną naršiau interneto platybėse ir netikėtai pamačiau nepažįstamojo nuotrauką. Ant jo sienos kabėjo begalė atvirlaiškių iš įvairiausių pasaulio vietų. Man, kaip didelei atvirlaiškių entuziastei ir labai kukliai kolekcionierei (turėjau vos penkis), nuotrauka sukėlė mažutėlį pavydą. Pagalvojau, kad man prireiktų mažiausiai dešimtmečio tam, jog surinkčiau tokią kolekciją  (arba labai turtingų draugų, keliaujančių po tolimiausius pasaulio kampelius). Tačiau tada perskaičiau, kas buvo parašyta po nuotrauka, ir buvau laiminga, išsiaiškinusi, kad dešimtmečio neprireiks, nes visi nepažįstamojo atvirlaiškiai buvo surinkti Postcrossing.com projekto dėka.

Postcrossing.com projektas

„Postcrossing’as“ – tai projektas, kurio pragrindinė idėja yra nemokami atvirlaiškių mainai tarp žmonių iš viso pasaulio (kainuoja tik siunčiamas atvirlaiškis ir pašto ženklas). Už kiekvieną išsiųstą atvirlaiškį vieną gauni atgal. Šis projektas dienos šviesą išvydo 2005 metais, su siekiu atvirlaiškių dėka nutiesti tiltus tarp skirtingo amžiaus, tikėjimų ir kultūrų žmonių iš skirtingų pasaulio vietų. Šiuo metu projekte dalyvauja daugiau nei pusė milijono žmonių. Apsikeista daugiau nei 30 mln. atvirlaiškių, visi kartu jie aplink žemės rutulį apkeliavę beveik 4 kartus.

Kaip viskas veikia?

Visų pirma, gauni nepažįstamojo adresą ir unikalų identifikacijos kodą, kurį turi užrašyti kitoje atvirlaiškio pusėje. Išrinkęs atvirlaiškį, išsiunti jį nurodytu adresu. Kai atvirlaiškis nukeliaus į vietą ir bus užregistruotas sistemoje, į savo el. paštą gausi pranešimą „Hurray! Tavo atvirlaiškis LT-123456 nukeliavo į…“ su gavėjo padėkos laiškeliu. Tada tavo adresas bus duotas atsitiktiniam nariui, beliks apsišarvuoti kantrybe ir laukti siurprizo savo pašto dėžutėje.

Atvirlaiškis = mini atostogos!

Kiekvienas gautas atvirlaiškis man yra lyg mini atostogos į netikėtą pasaulio kraštą. Beeidama iki pašto dėžutės mintyse kraunuosi lagaminus, ruošiuosi kelionei, o pamačiusi manęs laukiantį atvirlaiškį pasijuntu lyg kažkur keliauju. Tada pamatau, iš kur jis:pos2 Japonijos, Brazilijos, Ispanijos, kartais iš vietų, apie kurias beveik nieko negirdėjau. Kai atvirlaiškis mano rankose – aš jau ten. Skaitau, ką nepažįstamasis parašė kitoje pusėje. Jis pasakoja apie savo šalies kultūrą, apie vietą, kuri pavaizduota atvirlaiškyje, apie savo pomėgius. Kartais jis pasidalina, kaip praėjo jo diena, pasako paslaptį, rekomenduoja savo mėgstamiausią knygą ar filmą, pasidžiaugia, kad įsimylėjo, susilaukė vaikelio, baigė universitetą. Taip nepažįstamasis nustoja būti nepažįstamuoju. Kai atvirlaiškį užregistruoju, mano mini atostogos baigiasi, bet jaučiuosi praturtėjusi – apie kitą pasaulio kraštą sužinojusi, ko nežinojau anksčiau, ir pažinusi žmogų, kuris gyvena kartais visai šalia manęs, o kartais kitame pasaulio gale.

„Postcrosser’ių“ mintys

Buvo labai įdomu sužinoti, ką kiti „postcrosser’iai“ mano apie projektą, kaip jį atrado ir kokių įdomių patirčių turėjo, todėl apklausiau kelis narius iš įvairių pasaulio šalių. Visiems uždaviau šiuos klausimus:

  1. Kaip atradai „Postrossing’ą“, kodėl nusprendei prie jo prisijungti?
  2. Koks buvo pats įsimintiniausias momentas ar patirtis, susijusi su „Postcrossing’u“?
  3. Kas tau yra „Postcrossing’as“? Kas labiausiai patinka šiame projekte?

Laura Pinto (Kosta Rika)

  1. Prieš 5 metus, su mainų programa, išvykau studijuoti į Nyderlandus, Amsterdamo universitetą. Pradžioje jaučiausi vieniša, bet tada susipažinau su mergina iš Taivano, vardu Sally. Vieną popietę, kurią leidome kartu, palydėjau ją nusipirkti atvirlaiškių. Pamačius, kiek daug jų perka, susidomėjau kam tiek daug siųs. Taip sužinojau apie „Postcrossing“ projektą. Nusprendžiau prisijungti, nes pamaniau, jog su Sally turėsime dar šį tą bendro ir galėsime kartu leisti laiką, beieškodamos atvirlaiškių visame mieste, jaučiausi labai vieniša svetimoje šalyje taip toli nuo šeimos ir draugų.
  1. Turiu daug nuostabių atsiminimų apie „Postcrossing‘ą“. Grįžus į Kosta Riką ir toliau dalyvavau projekte, nes jis praskaidrindavo kiekvieną dieną. Vieną tokią dieną susipažinau su nuostabia mergina iš Nyderlandų. Tai vienas įsimintiniausių momentų, kurį vertinu labiausiai, kadangi su Marisca tapome geromis draugėmis ir po 2 metų susirašinėjimo pagaliau susitikome realybėje. Kartu praleidome nuostabią dieną, atrodė lyg pažinotume viena kitą metų metus.poos3

(Laura ir Marisca. Laura Pinto nuotrauka)

  1. Man Postcrossingas yra tarsi pabėgimas nuo rutinos. Jis padeda atsipalaiduoti po darbų ir mokslų, ir suteikia galimybę „keliauti aplink pasaulį“. Labiausiai mėgstu tą jausmą, kai žinau, jog kažkas kažkur pasaulyje paskyrė man dalį savo laiko, kad mane pradžiugintų. Taip pat patinka, jog galiu kitiems žmonėms papasakoti apie mano šalį ir pasidalinti tuo, kas vyksta mano gyvenime. O kartais tiesiog malonu pabendrauti su nepažįstamaisiais.pos4

(Laura Pinto nuotrauka)

Ann (Jungtinė Karalystė)

  1. Buvau kito projekto „Bookcrossing“ narė, ten dažnai keičiantis knygomis keitėmės ir atvirlaiškiais. Būtent ten pamačiau skelbimą apie „Postcrossing“ – tai buvo beveik prieš 10 metų.
  1. Įsimintiniausias momentas buvo, kai gavau savo pirmąjį atvirlaiškį. Tuo metu buvau visai pamiršusi apie projektą ir kai mano vyras padavė atvirlaškį iš laimės sušukau: „Pavyko! Pavyko!“. Tai buvo šis atvirlaiškis – https://www.postcrossing.com/postcards/NL-68. Dar dabar prisimenu, kokia buvau laiminga.
  1. Kiekvienas atvirlaiškis, kurį gaunu, man yra tarsi momentinė nepažįstamojo gyvenimo nuotrauka. Jis paskyrė savo laiko, pinigų ir dėmesio, renkant būtent tą atvirlaiškį kažką rašant. Dėl to sužinau apie kitą šalį, kartais kitokį gyvenimo būdą. Taip pat labai džiaugiuosi, kai pasiseka parinkti kam nors tokį atviruką, kuris, manau, idealiai jiems tinka. Dar labai mėgstu, kai ne vienas, o keli atvirlaiškiai, į mano pašto dėžutę, atkeliauja vienu metu.

Bronwen (Australija)

  1. Apie projektą sužinojau iš „Inflight“ žurnalo. Nusprendžiau prisijungti, nes labai mėgstu keliauti, tačiau pastaruoju metu tai tapo sudėtinga, kadangi neseniai susilaukiau dukrelės. „Poscrossing‘as“ į mano pašto žinutę „atneša“ įvairiausias pasaulio šalis, kurių šiuo metu negaliu aplankyti!
  1. Niekada nepirkdavau atvirlaiškių, kai keliaudavau, todėl dabar be galo džiaugiuosi jų sulaukusi iš vietų, kuriose lankiausi. Labai apsidžiaugiu ir pajaučiu nostalgiją toms vietoms.
  1. Pašto dėžutės tikrinimas dėl „Postcrossing‘o“ tapo linksmu užsiėmimu, kasdien su nekantrumu ją tikrinu!

pos5(http://digibron.wordpress.com nuotrauka)

Melanie (Naujoji Zelandija)

  1. „Postcrossing‘ą“ suradau naršydama kitame forume. Mane iš karto sužavėjo projektas, kaip galimybė „keliauti“, kadangi pati jos neturiu, dėl šeimos tenka dažnai būti namuose. Be to, labai mėgau gauti „tikrą“ paštą (o dabar supratau, kad mėgstu jį ir siųsti)!
  1. Geriausi momentai būna, kai gaunu malonias „Hurray!“ žinutes, mano atvirlaiškiui nukeliavus pas gavėją. Tie momentai būna geriausia dienos dalis.
  1. „Postcrossing‘as“ man yra būdas keliauti į vietas, kurių negaliu aplankyti. Tai būdas sukurti ryšius su žmonėmis, iš kito pasaulio krašto. Pigus būdas kam nors praskaidrinti dieną.

Kas labiausiai patinka? Laukimas! Kai „traukiant“ adresą pamatau, į kokią šalį keliaus mano atvirlaiškis. Taip pat, kai pašto dėžutę randu ne tuščią. Kai gaunu „Hurray!“ žinutę. Arba kai skaitau nario profilį ir pamatau, jog turiu tokį atvirlaiškį, kuris ideliai jam tiks.

Burcu Balci (Turkija)

  1. „Postcrossing‘ą“ atradau tinklaraštyje, naršydama internete ir mane iš karto sužavėjo projekto idėja.
  1. Vieną kartą parašiau nariui iš Italijos, kadangi dar niekada nebuvau gavusi atvirlaiškio iš ten. Mes tapome gerais draugais ir ištisus metus siuntėmė vienas kitam laiškus. Prieš dvi savaites jis netikėtai nusprendė mane aplankyti ir pagaliau susitikome! Jis tapo vienu iš artimiausių draugų, nors mus ir skiria toks didelis atstumas!
  1. Man labiausiai patinka tai, jog savo rankose laikai ne vien atvirlaiškį, bet ir dalelę kultūros, dalelę nepažįstamųjų gyvenimų ir tarsi mažą, nuoširdžią dovanėlę iš kito pasaulio krašto. Nuo tada kai pradėjau dalyvauti projekte, suradau net kelis draugus, iš skirtingų pasaulio vietų.

pos6(Burcu Balci nuotrauka)

Susidomėjai? Keli patarimai pradedantiesiems:

  1. Nebūtina pirkti brangių atvirlaiškių, yra begalės vietų, kuriose gali jų nusipirkti labai pigiai, pavyzdžiui, meno galerijos, muziejai, internete ar net gauti nemokamai!
  2. Pašto ženklai siuntimui į ne ES šalis – 0,71€, į ES šalis – 0,75€. Neverta siųsti už brangesnę sumą, neva nukeliauja greičiau, bet mano patirtis rodo, jog nėra didelio skirtumo.
  3. Dažniausiai narių profiliuose būna parašyta, kokius atvirlaiškius jie norėtų gauti, jei tokių neturi, nepergyvenk, tai tik pasiūlymai, gali siųsti, ką nori.
  4. Tačiau visada vadovaukis taisykle: „Nesiųsk kitam tokio atvirlaiškio, kokio nenorėtum gauti pats“.

Autorė Laura Lukoševičiūtė

Komentarai
Pasidalinkite