Keliam nykščius Skandinavijos keliuose

pagal | 2020 27 sausio

Na, tai kiek iš jūsų yra bandę iškelti nykštį kelyje? Kokios patirtys? Istorijos? Gera prisiminti ar geriau nebandytumėte to kartoti? Keliaujantys pakeleivingomis mašinomis supras, apie ką šis tekstas, o niekad nebandę tokio judėjimo erdvėje būdo – susigundys, nusivylę – suteiks antrą šansą ir kels nykštį kelyje.

Slovakas Jakubas apie keliavimą autostopu gali pasakoti nesustodamas. Nemažai šalių, tūkstančiai įveiktų kilometrų ir nepakartojamos istorijos. Vaikinas dalinasi patirtimi tranzuojant po Norvegiją ir duoda keletą patarimų sėkmingam keliavimui autostopu.

Patirtimis pasidalinsiu ir aš, šio teksto autorė.

Pradžių pradžia. Pirmosios patirtys kelyje

jakub
20140806_235928

Vaikinas pasakoja, kad pirmą kartą pabandė tranzuoti dar paauglystėje. Pavėlavo į paskutinį autobusą ir turėjo keliauti namo pėsčiomis. „Norėjau būti vienas iš tų badass  ir iškėliau nykštį kelyje“, – prisimena Jakubas. Sustojo pagyvenusių slovakų pora, važiavusi senutėle Škoda. Mokydamasis dvikalbėje mokykloje ir gyvendamas bendrabutyje (tolokai nuo namų), vaikinas norėjo priklausyti tranzuotojų bendruomenei, nes manė, kad tai yra kieta – nepriklausomas keliavimas, nemokamai, sutinkant naujus žmones ir mokantis gyvenimo ne iš vadovėlių, o tiesiog kelyje.

Po vasaros darbų Norvegijos šiaurėje Jakubas ir jo draugė nusprendė tranzuodami pasiekti Daniją, mat iš ten turėjo skristi namo į Slovakiją. Planas buvo paprastas – kuprines ant pečių ir pirmyn į kelią iškėlus nykščius. Jie turėjo keturias dienas ir tuščias kišenes, todėl tranzavimas buvo vienintelė išeitis. Ir jiems pavyko! 2000 km jie įveikė per tris dienas – greičiau nei buvo planuota. Nuotraukoje matyti baltas kemperis, kuriame porelė praleido naktį, mat sustojo amerikietės ir norvego pora, kurie jaunimui pasiūlė nakvynę bei maisto. Kartu rūkė pypkes ir dalinosi kelionių patirtimis. Ryte pasuko savais keliais, tačiau Jakubas iki šiol geru žodžiu mini dosnią porą.

***

WP_20150627_15_16_45_Pro

Pati tranzuoti pradėjau tik Islandijoje – saugioje keliautojams šalyje. Nors pirmą kartą išėjusi į kelią pagalvojau – ką aš čia darau??? Lijo, vėjas buvo tikrai stiprus ir nė vienos mašinos kelyje. Nusprendžiau nestovėti vietoje, po pusvalandžio intensyvaus ėjimo sustojo turistų automobilis – jie važiavo iš viešbučio, kuriame dirbau. Smagiai pakalbėjome, papasakojau apie šalį, kurią jau turėjau galimybės pažinti, o jie saloje praleido viso labo tik savaitę. Taigi, galiu sakyti, kad man pasisekė, nuvykau į reikiamą perkėlą laiku, turėjau laiko išsidžiovinti rūbus ir keliauti toliau, kur jau laukė nauji nuotykiai.

Nuo tada turėdama laisvo laiko saloje keliaudavau pakeleivingomis mašinomis. Niekad nežinai, kas sustos, kokias istorijas išgirsi ar kiek ilgai teks laukti kelyje.

Mano manymu, tranzavimas formuoja pasitikėjimą žmonėmis (kitais) ir savimi. Turi išdrįsti stoti į kelią, užmegzti pokalbį automobilyje ar bandyti tarti nežinomų vietovių pavadinimus. Tačiau, jei jauti, kad sustojęs automobilis ir sėdintysis už vairo nepatikimi, atsisakyk vykti kartu. Tavo saugumas yra tavo rankose. Čia gali padėti ir mažas melas, pasakius, kad keliauji į kitą vietą ar pan.

Keli patarimai tranzuojantiems Skandinavijoje:

  • Mokėk bent kelis žodžius vietine kalba. Juk smagu pasisveikinti vietiniu „labas“, kartu taip parodoma ir pagarba šaliai.
  • Pradėk kelionę ne miesto centre ir/arba ne dideliame mieste – sunku rasti mašiną, kuri išvežtų iš miesto. Stenkis nusigauti iki miesto ribos ir tada pradėk tranzavimą.
  • Gali turėti užrašą su miesto pavadinimu į kurį keliauji, bet tranzuojant Norvegijoje ar Islandijoje jie nelabai reikalingi, nes šiose šalyse yra po vieną pagrindinį kelią (E6 Norvegijoje ir 1 Islandijoje), kuriuo vyksta judėjimas (galima apvažiuoti šalį neužsukant į miestus).
  • Norvegijoje turėk gerą apsaugą nuo lietaus, bet ne skėtį. Neperšlampami drabužiai, papildoma kuprinės apsauga – būtinybė. Tas pats galioja ir Islandijoje. Nors Lietuva ir vadinama lietaus šalimi, bet Skandinavijoje lyja vos ne kasdien.
  • Norvegijoje gali nemokamai keliauti iš šiaurės į pietus (par)vairuodamas automobilį. Tereikia paskambinti mašinas nuomojančiai kompanijai ir pasiteirauti, ar nereikia parvairuoti mašinos į sostinę. Jei yra tokia mašina – tu gauni raktelius ir gali leistis į kelią pietų kryptimi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *