Kodėl baltaodžių nevadina teroristais?

pagal | 2020 28 sausio

Terorizmas, sukeltas chaosas, kurstomas įvairių priverstinio smurto formų ir vedamas politinės intencijos. Bent jau kaip tik ši charakteristika vyravo pastarąjį dešimtmetį identifikuojant ir aiškinant teroro aktus, įvykusius visame pasaulyje. Nuo 9/11 teroro aktų praėjo jau daugiau nei dešimtmetis. Kiekvienais metais terorizmo išpuolių kiekis tik auga. Baimė dėl saugumo, ateities neužtikrintumas, šios ir dauguma panašių hipotetiškų minčių sklando visame pasaulyje. Tačiau ar terorizmas, aktas, kuris yra tolygus atsidavimui, turi išlygų? Pirmiausia apžvelgime keletą įžymiausių įvykusių incidentų.

asdd

1995 metai. Amerikietis, pasišventęs katalikas Timothy McVeugh. Žmogus, atsakingas už Oklohomos sprogdinimą, kuris yra laikomas didžiausias ir kruviniausias teroro išpuolis įvykęs Jungtinėse Amerikos Valstijose prieš 9/11. Šis incidentas nusinešė 168 gyvybes ir sužeidė virš 600 žmonių. 2001 metais Tomithy McVeigh buvo įvykdyta mirties bausmė.

2011 metai. Šie metai iš dalies priklauso visą pasaulį sukrėtusiam norvegui, vardu Anders Behring Breivik. Save ne kartą vadinęs „Modernių dienų krusaderiu”, išpuolio metu atėmė 77 gyvybes ir sužeidė virš 319 žmonių (daugiausia jaunimo). 2012 metais Breivik buvo nuteistas 10 metų kalėjimo (maksimali bausmė Novergijoje) su galimybę pratęsti neapibrėžtam laikui.

2013 metai. Tų metų Bostono maratonas išliks ne vieno amerikiečio atmintyje, tik, deja, ne gerąja prasme. Teroro aktas, nusinešęs 3 gyvybes ir sužeidęs daugiau nei 264 asmenis, buvo įvykdytas dviejų brolių iš Rusijos Dzhokhar ir Tamerlan Tsarnaev. Savo bausmės sulaukti pavyko tik vienam iš jų, Dzhokhar Tsarnaev (Tamerlan buvo nušautas). 2015 metais Dzhokhar nuteistas kalėjimu iki gyvos galvos.

2015 metai. Andreasas Lubitzas, kurį daugelis tapatina su teroristu-antžmogiu. Tačiau 28 metų vokietis medijos erdvėje tokiu vadinamas buvo gan retai. Prancūzijos prokuratūros atstovas Brice’as Robinas teigė, kad lėktuvas buvo sudaužytas tyčia, ir jog 150 žmonių nužudymą laiko ne savižudybe, o teroro aktu. Iškyla klausimas, ar jo žodžiuose yra tiesos, o galvūt tai tik emocionalus išsireiškimas?

Dabar peržvelgime šiuos įvykius atidžiau.

TimothyMcVeigh motyvacija buvo perduoti žinutę Amerikos valstijoms, tokiu būdu joms primenant apie tą skausmingą skonį, kuriuo jos maitina kitas šalis (Irakas, Afganistanas). McVeighbuvo pareikšti įvairūs kaltinimai, įskaitant sąmokslą prieš valstybę, masinio naikinimo ginklų naudojimą, sprogmenų turėjimą bei pirmos eilės nužudymą, tačiau terorizmas, kaip vienas iš kaltinimų, įtrauktas nebuvo. Verta pabrėžti, kad viskas vyko prieš 9/11.

AndersBehringBreivik. Breiviko situacijoje netgi pati Norvegija teigė, kad šalis šio akto nevadina kaip teroristinio. Breivikas savo motyvus išreiškė aiškiai ir suprantamai: nusistatymas prieš Islamą ir musulmonus, jų imigracijos ir multikultūrizmo sustabdymo siekimas. 2012 metais jis buvo nuteistas už masinį žudymą, sprogmens sukūrimą ir jo panaudojimą bei terorizmą. Medijose jis dažniausiai buvo pateikiamas kaip „vienišas vilkas”,  pristatomas kaip psichiškai sutrikusi asmenybė. Viešai teroristu įvardijamas nebuvo.

Bostonas. Bostono situacija paliko daug nežinomybės ir klausimų. Pirmiausia, tik įvykus sprogimams, žiniasklaidos priemonės, nežinodamos jokių faktų, pradėjo skleisti naujienas apie musulmonų išpuolį. Dzhokhar buvo apkaltintas masinio naikinimo ginklo naudojimu ir piktybinio turto sunaikinimu, šaltakraujišku nužudymu, tačiau terorizmo, vėlgi, verdikte nebuvo. FBI nustatė, kad Dzhokhar ir jo brolis išpažino Islamo religiją. Tačiau jie nėra susiję su jokiomis teroristinėmis grupuotėmis, Dzhokhar teigė, kad jo motyvacija buvo apginti Islamą nuo Amerikos.

AndreasasLubitzas politiniu tikslų neturėjo. Išgyveno depresiją, buvo gydomas dėl polinkio į savižudybę. Kaip ir ir Sandy Hook susišaudymas, oficialiai šis įvykis negalėtų būti traktuojamas, kaip teroro aktas, nes neturėjo aiškaus politinio tikslo.

http://www.globalresearch.ca/non-muslims-carried-out-more-than-90-of-all-terrorist-attacks-in-america/5333619

Peržvelgus šiuos incidentus, galima pastebėti, kad odos spalva turi mažesnę įtaką nei kartais yra manoma. Akivaizdu, kad itin svarbią rolę šiandien turi informacija, o jos neturėjimas gali privesti prie išankstinių nusistatymų. Žodžiai terorizmas ir teroristas dažnai yra naudojami kaip baimės įrankis, todėl nenuostabu, kad jie yra itin jautriai priimami ir retai svarstomi. FBI ataskaita rodo, kad tarp 1980 ir 2005 metų daugiau nei 90% teroristinių atakų prieš USA buvo atlikta ne tikinčiųjų Islamu. Dauguma asmenų, įvykdę pastaruosius minėtus išpuolius, buvo priimti ir sutikti kaip teroristai, tačiau tai nereiškia, kad jie tokie liks ir medijos akyse. Remiantis oficialiu terorizmo apibrėžimu, Timothy McVeigh ir Dzhokhar neabejotinai atitiko teroristo apibrėžimą, nors jiems buvo suteikta maksimali bausmė, tačiau faktas išlieka, kad medijų pasaulyje jie teroristais netapo (Timothy po mirties).

Vienas iš galimų variantų, kodėl medija taip skirsto savo dėmesį, – socialinis identitetas. Ši teorija teigia, kad žmonės yra sąmoningai linkę savęs netapatinti su teroristais ir siekia juos atskirti nuo savo terpės. To pasekmėje jie nusistato tokius jų portretus, kurie būtų į juos kuo nepanašesni (šiuo atveju ne balti). Sekantis procesas susideda iš to, kad žmonės atsirenka ir atsimena tai, kas atitinka jų pasaulėžiūrą ir įsitikinimus, o jų patvirtinimo dažniausiai yra ieškoma savo socialinėje aplinkoje bei medijose.

Ši kartą pabaigsiu palinkėjimu, kad išgyvenus ar išgirdus bet kokį teroro aktą, susimastytumėte, luktelėtume ir atsimintumėte prieš reikšdami savo nuomonę, kad ne spalva, rasė, tautybė, socialinis lygis ar religija kuria terorizmą, o informacija, kurią mes visi turime, kuriame, dalinamės, pamirštame ir slepiame.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *