Kodėl niekada nemylėsiu vyro, kuriam nepatinka rūkančios moterys

Niekada nesakyk niekada – sako išmintis. Ir pavadinimas gal kiek drąsus, nes kita išmintis sako, jog pamilti gali ir ožį. Tad ir tą, kuriam nepatinka rūkanti moteris pamilti įmanoma. Klausimas tik, kuris variantas blogesnis.

Tikrai nesakau, kad rūkymas – žavi savybė. Nesvarbu, vyro ar moters. Taip, nuo jo geltonuoja pirštai ir dantys, smirda rūbai ir plaukai, o širdis ir plaučiai „ačiū” nepasako. Bet aš ne apie tai. Aš apie vyrus, kurie įsivaizduoja, kad būtent moteris neturėtų rūkyti. Būtent moteris negali gerti alaus. Arba dar ko nors daryti. Nes jo akyse moteris – ne asmenybė, ne atskiras žmogus, su savo pomėgiais ir teisėmis, o kažkokia beveidė gimda ant kojyčių. Skirta ne džiaugtis gyvenimu, ne patirti malonumą, ne daryti tai, kas jai po velnių patinka, o galvoti, kaip įtikti bernui, prigimdyti jam daug sveikų rubuilių nugargraužių ir tada sėdėti namie, skalbiant vaikų apviduriuotus triusikus ir gaminant savo mačo valgyt.

Sakysite, kas čia blogo, kad vyrukas nori ramios ir be žalingų įpročių – rūkymo, gėrimo, kalbėjimo, savos nuomonės turėjimo ir poreikio nors karts nuo karto patirti orgazmą. Pasakysiu, kas. Kiek leido patirti mano nedidelė patirtis, visi be išimties tie, kuriems „geriau bučiuotis su pelenine negu su rūkančia panele” arba „geros merginos po barus vakarais nesitranko”, turėjo dar aibę įsitikinimų, ką derėtų daryti ar nedaryti moteriai. Jiems atrodydavo, kad šlykštu ir nemoteriška gerti alų, kad tik kekšės po 7 vakaro yra ne namie (o jei dar penktadienį vakare ji klube su draugėmis, tai iš viso neverta moters vardo), kad mergina privalo mokėti gaminti valgyti ir kažkodėl privalo atleisti vyrui, jei anas permiegojo su kita – turėtų suprasti klajūnišką vyro prigimtį.

Nereikia nė sakyti, kad tokie pasakymai, ką aš turėčiau daryti, ypač iš vyruko, kuris man nei brolis, nei tėtis, mano bendravimo pokyčius su tuo žmogumi veikia ne į gera. Tiksliau, kelia norą duoti jam penkis. Iš taburetės. Į galvą.

Nes paprastai, kuo daugiau reikalavimų toks kategoriškas bičelis turi tai, kurią galėtų vadinti tikra moterimi, tuo mažiau reikalavimų jis kelia sau ir apskritai vyrų giminei. Tokie itin mėgsta kaltinti moterų giminę dėl visko, pradedant tuo, kad per naktį pragėrė algą, baigiant tuo, kad primušė žmoną. Nes bobos dėl visko kaltos. Išprovokavo. Sunervino. Ir kuo garsiau gieda apie tai, kaip mergina turi būti moteriška t.y. nešioti trumpą sijoną ir būti pasidažiusi, bet tik namie, kad kiti nematytų, tuo mažiau gilinasi į tai, koks turėtų būti vyriškas vyras bei stengiasi tokiu būti. Na, nebent vėlgi, turi auksinį įsitikinimą, kad bachūrai bobai oralinio nedaro…

Žinot ką pasakysiu? Aš nieko neprivalau daryti vien dėl to, kad esu mergina. Man nieko nenedera, kas visai derėtų bičui. Aš turiu visišką teisę daryti tai, ką aš noriu, su kuo aš noriu, kada noriu ir kur noriu. Vien dėl to, kad man taip patinka ir aš taip nusprendžiau. Lygiai taip pat kaip tą teisę turi vyrai. Taip, aš neturėčiau rūkyti. Bet neturėčiau dėl to, kad tai yra nesveika, o ne dėl to, kad man tarp kojų netabaluoja pimpalas. O jeigu kažkam aš nebūsiu „wife material” vien dėl šio įpročio, tai ir ačiū gailėstingam dievuliui. Dar vienas puikus būdas išvengti problematiškų vyrų gyvenime.

P.S. Kadangi garantuoju, kad vis tiek atsiras tokių, kurie nesupras ir puls aiškinti, kaip šlykštu/smirda/nesveika rūkyti, tai paaiškinsiu taip: jei Jūs, negalėtumėte mylėti merginos, kuri rūko, susimąstykite, ar ir geriausiam draugui keliate tokius pat reikalavimus… Ir apskritai, rūkymas čia tik kaip pavyzdys visų idiotiškų stereotipinių dalykų, kurių atseit, padoriai merginai nepridera daryti.

Komentarai
Pasidalinkite