Kodėl studentai viską daro paskutinę naktį, arba nepirk mokslinio darbo iš Agnieškos

pagal | 2020 28 sausio

Užuodžiat? Kvepia sesija. O daugeliui dar ir bakalaurinių bei magistrinių darbų gynimu. Turbūt ne vienam studentui, o gerai pagalvojus ir moksleiviui, yra pažįstamas jausmas, kai paskutinę naktį, išvarvėjusiomis nuo nemigos akimis ir kraujyje pulsuojančiu energetinio bei kavos mišiniu, berašant darbą pasitinkama saulė. Kas esate šio jausmo nepatyręs, arba sugebate sėkmingai planuoti savo laiką, arba nevisiškai sąžiningai tą darbą atliekate. Pirmu atveju noriu Jus pasveikinti, o antruoju… Ką gi, apie tai ir yra ši tema.

Pradėkime nuo to, kad kiekvienais mokslo metais daugelis iš mūsų prisiekiame, kad jau šis semestras tikrai bus kitoks, jo metu daugiau mokysiuos ir jau tikrai darbus rašysiu ne paskutinę dieną. Tačiau ateina semestro pabaiga ir vėl viskas taip pat. Atėjus atsiskaitymų laikui, staiga prireikia aplankyti draugus, tėvus, giminaičius, susitvarkyti namus, perskaityti mėgstamą knygą, peržiūrėti naujausius filmus ir serialų sezonus – ir taip galima tęsti ir tęsti tol, kol ateina naktis prieš atsiskaitymą. O tada jau prasideda lenktynės su laiku. Sakoma, kad studentui visada pritrūksta vienos nakties. Ir šis teiginys tampa velniškai teisingas, kai išaušta tos paskutinės nakties rytas.

Tačiau yra ir kitas paskutinės nakties scenarijus. Studentai, nenorintys visą naktį varvinti akių prieš kompiuterį su šusnimi knygų, pasirenka jiems patogesnį ir logiškesnį variantą: susirandą kitą žmogų, kuris už pinigus jam parašo reikalingą darbą. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai lengvai: užmigdai sąžinę, atiduodi pinigus, pasiimi darbą ir valio, darbą atiduodi dėstytojui. Tačiau nėra viskas taip paprasta. Atlikus labai slaptą tyrimą ir paprašius studentų, kuriems teko pirkti darbą pasidalinti patirtimi, išaiškėjo išties įdomių dalykų. Apibendrinus gautą informaciją, galima teigti, kad studentai, pirkę darbus, tikrai nemiega saldžiai tą paskutinę naktį prieš atsiskaitymą. Ir visai ne dėl to, kad juos graužtų sąžinė. Jie nemiega, nes peržiūrinėja darbą ir ieško, ką čia pakeitus, kad atrodytų labiau savas, arba turi nesusipratimų su darbą rašančių žmogumi ir laukia, kol jis tą darbą atsiųs. Tikrai neretas atvejis, kai darbus rašantys žmonės studentus apgauna, paiima pinigus ir neparašo arba parašo labai prastos kokybės darbus. Teko girdėti, kaip studentas sumokėjo pinigus darbus rašančiai merginai (pavadinkim ją Agnieška)  ir darbą gavo likus 15 minučių iki atsiskaitymo, tačiau jame dar buvo taisytinų vietų. Klausant šių istorijų vis labiau aiškėjo, kad šie studentai patiria lygiai tokį patį stresą, gal net didesnį, kaip ir studentai, per naktį sėdintys prie knygų ir bandantys spėti iki ryto parašyti n puslapių.

Pabaigai norėčiau prieiti prie tokios išvados: abiem paskutinės nakties scenarijais studentas patiria stresą ir nemiega. Tik pirmu atveju jo didžiausia baimė, kad nespės iki 8 val. ryto parašyti  ir nunešti, o antruoju atsiranda jau daugiau baimių. Tad nežinau kaip jūs, bet aš, logiškai mąstant, renkuosi pirmąjį paskutinės nakties variantą ir bėgu pirkti energetinio ar kavos, nes žiauri tiesa yra tokia, kad pirktas mokslinis darbas yra ne tavo ir toks niekada nebus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *