Kraujo donorystė. Mitai ir tiesa

pagal | 2020 28 sausio

Apie kraujo donorytę tikriausiai yra girdėję visi: įvairios akcijos universitetuose ir mokyklose, darbovietėse, miesto gatvėse, prekybos centruose, todėl to nepastebėti neįmanoma. Šiame straipsnyje nekalbėsiu apie tai, kaip kraujo donorystė gelbėja žmonių gyvybes, nes tai visi žino, ir vis dėlto, nors žino visi, bet prisideda nedaugelis. Žmonės tiesiog abejingai praeina kraujo donorystės punktus nė neapsvarstę galimybės sudalyvauti. Kodėl? Atsakymas paprastas – bijo. Kraujo donorystė apipinta mitais, kuriuos dabar ir paneigsime.

Blood-Donation_hands

Kai prieš kelis mėnesius pirmą kartą savanoriškai daviau kraujo, iš kai kurių aplinkinių išgirdau įvairių, netgi keistų komentarų: „Atsargiai, sako, kad labai imunitetas nusilpsta, sirgsi ir sirgsi…“, „Esu girdėjus, kad kelis kartus davus kraujo, nevaldomai pradeda augti svoris“ ir t.t. Keisčiausia, kad kurie iš šių komentarų mane pasiekė iš išsilavinusių, protingų, vyresnių žmonių. Kadangi pati apie tai turėjau nedaug žinių, tačiau kai kurie iš tų pasakymų ir kraujo donorystės „pavojų“ skambėjo nelogiškai, pradėjau labiau tuo domėtis. Kuo daugiau skaičiau, tuo labiau supratau, kad žmonės tiki nepagrįstais mitais. Šiame moderniame technologijų pasaulyje nebėra vietos mitams, taigi, juos reikia paneigti!

Atsaką į populiariausius mitus pateikė Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys:

MITAS NR.1. Žmonės, paaukoję kraujo donorystei, dažniausiai suserga ir ilgiau nei paprastai nepasveiksta.

Ilgametė kraujo donorystės patirtis ir moksliniai tyrimai įrodė, kad iš donoro paimamas kraujo kiekis neturi jokio neigiamo poveikio donoro sveikatai, priešingai – kraujo donorystė skatina medžiagų apykaitą, kraujo atsinaujinimą ir stiprina imuninę sistemą.

MITAS NR.2. Donorai, kurie reguliariai duoda kraujo, ilgainiui priauga svorio.

Duodant kraujo, netenkama 650 kcal. Po kraujo davimo dėl suaktyvėjusios medžiagų apykaitos donoras gali jausti padidėjusį apetitą. Duoti kraujo vyrai gali iki 6 kartų per metus, o moterys – 4. Kelis kartus per metus sočiau pavalgiusiam donorui tikrai negrės antsvorio problemos.

MITAS NR.3. Vegetarai negali duoti kraujo.

Vegetarams nėra jokių kliūčių tapti kraujo donorais, jeigu jų sveikatos būklė atitinka donorams taikomus kriterijus. Pastebėta, kad mitybos įpročiai gali turėti įtakos hemoglobino kiekiui kraujyje, todėl donorams rekomenduojama vartoti mėsą (ypač galvijų mėsą), žuvį, subproduktus (kepenis, menkės ikrus). Šie produktai rekomenduotini, jei hemoglobino kiekis kraujyje yra per žemas ir padeda atstatyti geležies kiekį raudonuosiuose kraujo kūneliuose.

MITAS NR.4. Kraujo donorystės metu galima užsikrėsti kokia nors liga.

Dėl medicinos pažangos ir griežto reglamentavimo kraujo donorystė šiuo metu yra kaip niekada saugi. Kraujo donorystės įstaigose vykdoma griežta donorų atranka, naudojamos sterilios vienkartinės priemonės, vykdomi privalomi kraujo tyrimai bei įdiegtos būtinos kokybės valdymo priemonės. Daug didesnę riziką užsikrėsti per kraują plintančiomis ligomis sukelia intraveninių narkotikų vartojimas, nesaugūs lytiniai santykiai, tatuiruočių darymas ar atnaujinimas, papuošalų vėrimas į įvairias kūno vietas.

MITAS NR.5. Procedūra labai skausminga ir ilga.

Dauguma donorų įvardija, kad „skausmingiausia“ procedūra yra kraujo paėmimas iš piršto privalomiems kraujo tyrimams. Standartinė kraujo paėmimo procedūra užtrunka 5–15 min. Ilgiau užtrunka, jei donoras nusprendžia duoti atskiras kraujo sudėtines dalis: eritrocitų davimas gali užtrukti 20–30 min., trombocitų – apie 1–1,5 val., plazmos – apie 30–40 min.

MITAS NR.6. Donorų ir taip per daug.

Nors Lietuva yra ES narė, tačiau pagal kraujo davimo kiekį tūkstančiui gyventojų nuo išsivysčiusių ES šalių ir ES vidurkio atsilieka 2 ir daugiau karto. Išsivysčiusiose šalyse manoma, kad kraujo donorystės sistema sėkmingai užtikrina kraujo komponentų poreikį tada, kai donorų skaičius yra 5 proc. nuo gyventojų populiacijos. Lietuvoje šis rodiklis yra apie 2 proc.

MITAS NR.7. Kraujo donorystė silpnina donoro imunitetą ir yra žalinga sveikatai.

Kraujo donorystė naudinga donorams. Įrodyta, kad kraujo donorystė trukdo geležies kaupimuisi organizme, todėl sumažėja rizika susirgti vėžiu. Kraujo davimas gali sumažina pavojų sirgti širdies ligomis (Suomijoje atlikus tyrimą tarp vyrų paaiškėjo, kad kraujo donorai turi 86 proc. mažesnę tikimybę kad juos ištiks infarktas) ir skatina ląstelių atsinaujinimą. Kraujo donorystė stimuliuoja žmogaus imuninę sistemą. Donorams nemokamai atliekami brangiai kainuojantys kraujo tyrimai ir teikiamos gydytojo konsultacijos. Po kiekvieno kraujo davimo atliekami tyrimai, kurių tikslas – išsiaiškinti, ar donoro kraujas neužkrėstas per kraują plintančiomis virusinėmis ligomis (ŽIV, sifiliu, hepatitais B ir C). Po kraujo davimo donorai jaučiasi energingesni. Patyręs netikėtą nukraujavimą, reguliariai kraujo duodančio žmogaus organizmas greičiau reaguoja į kraujo netekimą ir siekia jį kompensuoti.

Mano pačios patirtis buvo labai teigiama. Viskas greita, paprasta ir netgi smagu!

Vos atėjus vyksta registracija, reikia užpildyti anketą, atsakyti į klausimus. Tada iš piršto paimamas kraujas (puikus būdas pasitikrinti sveikatą!), jei viskas gerai, kitas žingsnis yra pasikalbėti su šalia esančia gydytoja. Po visko jau galima atsigulti ir ištiesti ranką dūriui. Procedūra VISIŠKAI neskausminga. Žmonės kalbasi, juokiasi, atmosfera puiki. Visiškai nesijaučiau silpnai ar prastai. Po procedūros kiekvienas donoras gauna arbatos, užkandžių ir net įvairių dovanėlių, kas mane nustebino. Jaučiausi labai gerai ir jau laukiu, kada galėsiu vėl prisidėti.

Pabaigai  Dariaus Tumšio žodžiai:  „Svarbiausia, kad dauguma donorų patiria moralinį pasitenkinimą dėl to, jog suvokia donorystės prasmingumą ir savo kilniu poelgiu padeda žmonėms, kurie tiesiog neišgyventų be donorų pagalbos.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *