Krepšinis – antra mūsų religija. Kodėl?

pagal | 2020 28 sausio

Uždavus klausimą „Kas yra antroji Lietuvos religija?“ turbūt net ir mažametis mūsų tautietis atsakys – neabejotinai krepšinis. Juo serga visa Lietuva. Krepšinio varžybas žiūri ir jauni, ir seni, o ne maža dalis jį žaidžia ir tuo mėgaujasi. Juk iš tiesų ne vieno jaunuolio svajonė – būti profesionaliu krepšininku ir ginti savo tautos garbę įvairiuose Europos bei Pasaulio čempionatuose. Be to, kiekviename didesniame Lietuvos mieste neįmanoma nepastebėti įvairių plakatų, kurių pagrindinis šūkis „Mes už Lietuvą“ ar „Lietuva – krepšinio šalis“, kurių centre lankas ir krepšinio kamuolys. Taip pat akys užmato ir mūsų gražiuosius krepšininkus stovinčius lyg mūrus ir reklamuojančius tam tikras prekes ar paslaugas. Krepšinis ir mūsų šalies krepšininkai – gerbiami, mylimi ir labai populiarūs. Tačiau iš kur visa tai?

Faktas, kad krepšinis tikrai ne lietuvių sugalvotas žaidimas. Yra žinoma, jog actekai žaisdavo žaidimą, panašų į krepšinį, tačiau vietoje kamuolio naudodavo priešininkų galvas ir šio žaidimo taisyklės, be jokios abejonės, buvo visai kitokios. Tačiau apie rimtą ir tikrą krepšinį galima kalbėti tik nuo XIX a. pabaigos, tiksliau 1891 m. gruodžio 21 d., kai kanadietis kūno kultūros instruktorius Džeimis Naismitas (James Naismith) sugalvojo 13 naujų taisyklių žaidimui su kamuoliu, kurios ir sudarė pagrindą dabartinio krepšinio atsiradimui. Būtent šis žmogus ir yra laikomas garsiojo krepšinio išradėju.

Kodėl jam kilo idėja viso to imtis? Pasak krepšinio istorijos žinynų instruktorius norėjo užimti savo studentus iš Springfildo kolegijos Masačusetse (Springfield College, Springfield, Massachusetts) žiemos metu, kai nėra tinkamų sąlygų lauke žaisti kitų žaidimų, pavyzdžiui amerikietiško futbolo ar beisbolo. Žaidimas tapo populiarus visoje JAV, nors iš pradžių buvo naudojamas paprastas, šiam žaidimui nepritaikytas, futbolo kamuolys ir, jūs nepatikėsite, minėtas kamuolys buvo mėtomas į krepšį su dugnu, kas, aišku, pasunkindavo žaidimą, nes po kiekvieno taiklaus įmetimo tekdavo išimti kamuolį iš krepšio. Tačiau bėgant laikui buvo išspręsti visi nepatogumai: atsirado krepšiniui pritaikytas kamuolys, pats krepšys jau buvo kiauras ir pan. Žaidimas evoliucionavo ir dabar jį matome tokį, koks jis yra: aiškų, paprastą, linksmą ir labai uždegantį.

Krepšinis1

Verta paminėti, kad pirmosios visuotinai priimtos, tiksliau oficialios, krepšinio taisyklės buvo įteisintos jau 1892 m. Vėliau, maždaug nuo 1893 m. iki 1895 m., įvairios JAV kolegijos pradėjo žaisti šį žaidimą ir iki 1950 m. jis tapo viena iš pagrindinių šių mokslo įstaigų žaidimų. Krepšinio išplitimas studentų tarpe nutiesė jam platesnius kelius į populiarumą. Galima paminėti, kad jau 1898 m. JAV buvo įkurta pirmoji Nacionalinė krepšinio lyga ir taip kaip grybai po lietaus pradėjo dygti įvairios lygos, asociacijos (kaip NBA), susivienijimai. Krepšinio populiarumas taip išaugo, jog šis žaidimas žaibišku greičiu iš už Atlanto atkeliavo į senąjį žemyną – Europą. Jau net 1893 m. pirmos krepšinio varžybos buvo sužaistos Europoje, Prancūzijos širdyje – Paryžiuje. Krepšinis atkeliavo į Europą, todėl galima pradėti kalbėti ir apie krepšinį Lietuvoje.

Kaip teigia internetinė svetainė krepsinis.net mūsų šalies krepšinio istorija prasideda nuo 1920 m., tačiau tokio žaibiško populiarumo kaip JAV jis iš karto nesusilaukė. Krepšinis „iki ketvirto dešimtmečio vidurio nebuvo itin populiarus. Vėliau iš JAV atvykę Lietuvos išeiviai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie žaidimą.“

Svarbu paminėti Lietuvoje krepšinio krikštatėviu tituluojamą Praną Lubiną. Šis žmogus, išeivių iš Lietuvos sūnus, užaugęs Kalifornijos valstijoje, rodė aukštą krepšinio lygį ne tik valstijose, bet ir Lietuvoje bei daug prisidėjo prie to, kad krepšinį pamiltų visa lietuvių tauta. Nors iki 1937 m. Lietuvos vyrų rinktinė nebuvo pasiekusi jokių žymesnių tarptautinių pergalių, tačiau būtent tais metais prasidėjo jos triumfas ir jai teko užkopti ant aukščiausios – 1-osios vietos pakylos Europos čempionate. Būtent 1937-1939 m. Pranas Lubinas atstovavo Lietuvos vyrų rinktinei, o 1939 m. vykusiame Europos čempionate Kaune jis parodė ypatingus sugebėjimus žaisdamas kaip krepšininkas-treneris ir būtent jo dėka paskutinėmis žaidimo sekundėmis buvo iškovota antroji įspūdinga Lietuvos pergalė Europos čempionate – auksas. Tų metų krepšinis buvo ypatingas, nes Lietuva, maža šalis prie Baltijos jūros, parodė tikrą krepšinio klasę. Pasak eurobasket.lt, „nėra jokių abejonių, jog Pranas Lubinas labai daug prisidėjo prie krepšinio populiarinimo Lietuvoje. Jo žaidimas įkvėpė ne vieną krepšininką, pokario metais tapusį ryškia žvaigžde Europoje. Už tai bei už Europos auksą legendai buvo, yra ir bus dėkingi dauguma krepšinio gerbėjų.“ Ir iš tiesų visi tuometiniai Lietuvos krepšininkai atvėrė vartus šio žaidimo populiarumui ir mėgstamumui šalyje.

Ateinančios kelios dešimtys metų nebuvo tokios vaisingos Lietuvos krepšiniui. Remiantis krepsinis.net informacija, „po Antrojo pasaulinio karo Lietuvą okupavo Tarybų Sąjunga, tad geriausi šalies krepšininkai buvo priversti atstovauti TSRS rinktinei. „Nors ir buvo pasėta brandi Lietuvos krepšinio sėkla, tačiau visos pergalės, pelnytos naujos krepšininkų kartos (A. Sabonio, Š. Marčiulionio ir kitų) dėka, priklausė tuometinei Tarybų Sąjungai. Iš tiesų pastaroji, su mūsų krepšininkais priešakyje, gali pasigirdi nemažais laimėjimais: 1982m. Pasaulio krepšinio čempionatas – auksas, 1988 m. Olimpinės žaidynės Seule – auksas ir t.t.“

Krepšinis buvo ta vienijanti jėga, kuri Lietuvą išskyrė iš kitų į Tarybų Sąjungą įėjusių valstybių. Galbūt dėl šios priežasties krepšinis ir tapo visa jungiančia jėga, antrąja Lietuvos religija. Tai iliustruoja 1992 m. krepšinio, o taip pat ir visos Lietuvos, istorijoje įvykęs svarbus įvykis – Olimpinės žaidynės Barselonoje, kur Lietuvos vyrų rinktinė išplėšė legendine tapusią 3-ąją vietą. Kodėl legendine? Todėl, kad būtent tą kartą visų dėmesį prikaustė krepšinio aikštėje susigrūmusi Lietuvos vyrų krepšinio komanda su buvusios savo nuožmios engėjos Tarybų Sąjungos komanda.

Šis istorinis įvykis įamžintas net filme „Kita svajonių komanda“ („The Other Dream Team“, JAV sukurtas filmas, režisierius Marius A. Markevičius, 2012 m.). Remiantis šio filmo siužetu tuometinė dvikova prilygo „Biblinei Deivido kovai su Galiotu, krepšinį pakylėjusiai į aukštesnį lygmenį – tai buvo ne tik žaidimas, bet ir mažos šalies politinio bei kultūrinio identiteto išraiška. Tokių krepšinio žvaigždžių, kaip Šarūnas Marčiulionis bei Arvydas Sabonis vedina, ši olimpinė krepšinio rinktinė Barselonoje pirmą kartą žaidė už Lietuvą. Iš komunizmo pančių ką tik išsivadavusiai šaliai krepšininkų pergalė tapo simboliniu įrodymu, jog esame verti būti nepriklausomų valstybių žemėlapyje.“

Krepšinis3

Taigi nuo 1992 m. prasidėjo Lietuvos krepšinio triumfas: 1995 m. Europos čempionatas – 2 vieta , 1996 m. Olimpinės žaidynės Atlantoje (JAV) – 3 vieta, 1998 m. pasaulio čempionatas – 7 vieta , 1999 m. Europos čempionatas – 5 vieta, 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje (Australija) – 3 vieta , 2003 m. Europos čempionatas – 1 vieta, 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnuose (Graikija) – 4 vieta, 2005 m. Europos čempionatas – 5 vieta, 2006 m. pasaulio čempionatas – 7 vieta, <…>, 2010 m. pasaulio čempionatas – 3 vieta ir t.t.. (krepsinis.net informacija).

Užaugo dar viena krepšininkų karta: Š. Jasikevičius, L. Kleiza, J. Valančiūnas ir daugelis kitų, kurie dar labiau stiprina mūsų širdyse meilę krepšiniui. O 2011 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 18 d. Lietuvą sudrebino joje vykęs 37-asis vyrų Europos krepšinio čempionatas. Tai buvo antras kartas, kai mūsų šalyje vyko tokio lygio čempionatas (pirmą kartą vyrų Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje buvo surengtas 1939 m. Kaune!). Čia Lietuva užėmė garbingą 5-ąją vietą.

Visos šios pergalės įrodo, kad krepšinis mums svarbus. Ne vien vyrai, bet ir moterys šioje srityje yra pasiekę svarbių laimėjimų.

Galbūt išsiaiškinus svarbiausius istorinius faktus galima atsakyti į klausimą, kodėl mūsų šalyje krepšinis yra be proto svarbus? Tikriausiai taip. Jau minėta pergalė 1992 m. gali būti laikytina pagrindine priežastimi, nes ji buvo svarbi kiekvienam lietuviui kaip nepriklausomybės pabrėžimas ir jos nugalėjimas. Be to, krepšinis svarbus ir todėl, kad jis parodo pasauliui, jog egzistuoja tokia nedidelė, bet krepšinyje galinga šalis, kuri siekia ir laimi, kurios sirgaliai yra vieni aktyviausių ir labiausiai atsidavusių, ir kurios piliečiams žodis „krepšinis“ reiškia daugiau negu vien žaidimą – jis reiškia tautos vienybę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *