Krionika – galimybė gyventi po mirties

pagal | 2020 23 sausio

Kai aplink siaučia grožio ir jaunystės virusas, vis daugiau žmonių pradeda svarstyti, kad galbūt greitai bus išrastas nemirtingumo receptas, kuris, žinoma, bus pasiekiamas tik išrinktiesiems. O galbūt ši panacėja, galinti išgelbėti žmoniją, jau išrasta? Tiesą sakant, taip, ir šis fenomenas vadinamas krionika. Inovacija, gyvuojanti jau apie 40 metų.

Krionika pagrįsta moksliškai

Krionika – pastangos išgelbėti žmonių gyvybes naudojant nepaprastai šaltą (šaltesnę, nei -130°C) temperatūrą, kad individas galėtų būti šaldomas ir laikomas dešimtmečius ar šimtmečius, kuomet ateities medicina ir naujosios technologijos galės atgaivinti žmogų ir prikelti jį naujam  gyvenimui. Tiesa, prieš šį procesą žmogui privalo būti diagnozuota mirtis, tai numato įstatymai, kadangi gyvo žmogaus krionizavimas laikomas nusikaltimu.

Šiandien krionikos mokslas grindžiamas trim pagrindiniais faktais: gyvenimas gali būti sustabdytas ir vėl atkurtas kartu su pagrindinėmis individo struktūromis; vitrifikavimas (žmogaus šaldymo būdas) labai sėkmingai išsaugo biologines struktūras; metodai atkuriantys struktūras molekuliniame lygmenyje dabar gali būti numatomi. Tai reiškia, kad nors ir šiandien krionika negali parodyti savo rezultatų, kadangi visi krionizuoti asmenys nėra atgaivinti, tačiau yra reali ir moksliškai paaiškinama.

300 pacientų, babuinas ir užšaldyta žiurkės širdis

Kiekvieno krionikos instituto tinklapyje galima rasti informaciją, kiek pacientų turi atitinkamas krionikos centras, tad pagal trijų pasaulyje ryškiausių krionikos medicinos institutų duomenis ( “Alcor“, Krionikos institutas (JAV) ir “KrioRus“) šiuo metu yra apie 300 krionizuotų žmonių.

Žinoma, prieš šaldant žmogų skystajame azote buvo atlikti bandymai. 1992 metais mokslininkai iki -2°C užšaldė babuiną ir po valandos sėkmingai atšildė. 1996 metais iki -196°C buvo užšaldyta žiurkės širdis, kuri taip pat buvo atšildyta ir toliau sėkmingai funkcionavo. Nors šie bandymai atlikti vėliau, nei buvo užšaldytas pirmasis žmogus (1967m. psichologijos profesorius J.Bedfordas), tačiau šie bandymai jau ne tik teoriškai, bet ir praktiškai įrodė krionikos galimybes.

Tačiau kaip viskas vyksta?

Konteiniariai ilgam laiko terminui pripildyti skystu azotu(-196°C) (www.alcor.org/AtWork/index.html)2

www.alcor.org nuotrauka

Kęstutis Ivaškevičius žurnale  „Valstybė“ savo tyrime apie krioniką pateikia tokį krionizavimo scenarijų:  „Pirma, jei norite būti užšaldytas, privalote tapti krionikos centro nariu. Tai jums kainuos kelis šimtus dolerių per metus – toks yra nario mokestis. Kai jums bus diagnozuota mirtis, speciali greitosios pagalbos komanda jūsų į ledą supakuotą kūną nuveš į centrą, prieš tai sušvirkštusi specialios priemonės, neleidžiančios kraujui krešėti. Krionikos centre bus pradėtas šaldymo procesas. Iš jūsų kūno ląstelių bus pašalintas vanduo ir pakeistas specialiu apsauginiu tirpalu, kuris neleis organams ir audiniams sušalti į ledo kristalus ir tiesiog subyrėti.

Tada jūsų kūnas bus šaldomas lede, kol pasieks –130ºC temperatūrą. Tokia yra parengiamoji stadija, po kurios jūsų kūnas bus dedamas į rezervuarą. Šis rezervuaras vėliau bus užpildomas –196ºC skystuoju azotu. Įdomi detalė – kūnas visada dedamas galva žemyn. Net jei rezervuaras prakiurtų, smegenys liktų panardintos tol, kol jas pavyktų išgelbėti. Kai kurios organizacijos leidžia užšaldyti vien tik galvą – tai vadinama neurošaldymu. Taip daroma su prielaida, kad svarbiausia informacija saugoma smegenyse, o kūno problemą ateityje bus galima kaip nors išspręsti.“

Nors viskas primena mokslinės fantastikos filmą, tačiau atrodo ištirta ir teoriškai įrodyta. Mums belieka klausti savęs, ar išauš ta diena, kai „užšaldytieji“ galės atgimti iš naujo. Tačiau net jei ir taip, ar tai nesikerta su religijos tiesomis bei žmonių laidojimo tradicijomis? Ir bene svarbiausias klausimas – kiek kainuoja galimybė gyventi dar kartą?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *