Kuo gi tu, vaikeli, užaugęs būsi?

pagal | 2020 23 sausio

„Kuo gi tu, vaikeli, užaugęs būsi?“. Ir tavęs to klausia pusė tavo giminės, kai mokyklos suolą trinti liko nebe taip jau ilgai? Ir tu jau pavargai močiutei aiškinti, kad gydytoju nebūsi ir visų jos ligų neišgydysi, nes pats daktarų bijai kaip velnio ir alpsti pamatęs kraujo lašą?

Renkantis studijas, visi aplinkui kaip susitarę tik ir tekartoja, koks tai svarbus gyvenimo sprendimas, rinkis tik perspektyvią specialybę pačiame geriausiame universitete, nes būtent tai nulems tavo ateitį, gyvenimą ir dar velniai žino ką (lyg studijos būtų gyvenimo esmė ir prasmė). Ne, aš neteigiu, kad studijos yra „blogis“ ir aukštasis išsilavinimas yra tik laiko švaistymas. Jei tu esi ne iš tų „laimingųjų“, kurie nuo mažų dienų nuosekliai siekia savo svajonių profesijos ir ne iš tų „vargšelių“, kurie yra priversti sąmoningai ar nesąmoningai realizuoti neišsipildžiusias tėvų svajones bei nenori vadovautis principu „stosiu, kur draugeliai stoja, bus bent jau linksma“, apsispręsti yra sunku.

2014 metais, MOSTA (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) atliko apklausą, skirtą atskleisti skirtingų suinteresuotųjų šalių požiūrį į studijas, kurios metu išsiaiškinta, kad daugiau nei pusė paskutiniųjų klasių moksleivių, dalyvavusių apklausoje, nežinojo, kokias studijas pasirinkti.Nežinai? Ieškai atsakymo. Klausi tėvų, draugų, pažįstamų nuomonės, naršai internete, ieškai perspektyviausių specialybių TOP10, universitetų TOP5, atlieki 101-ą asmenybės testą, kuriuos bruka visi iš eilės, kas netingi. Atliktų testų rezultatai stulbina tuo, kad tu gali būti ne tik teisininkas, barmenas, policininkas, bet ir psichologas bei picų kepėjas (nes juk pažymėjai, kad mėgsti valgyti picą). Ieškojai konkretaus atsakymo, o išsiaiškinai, kad esi vunderkind‘as. Imtum žmogus ir džiaugtumeisi savo universalumu, bet deja.

Savęs paieškos – sudėtingas, ne trejus ir ne ketverius metus trunkantis procesas. Tavo ateitis gali visiškai nepriklausyti (o taip tikriausiai, remiantis mano kuklia gyvenimiška patirtimi, ir bus) nuo to, kokį popierėlį su užrašu „DIPLOMAS“ tu turėsi. Jaunimas linkęs pervertinti save, tai patvirtina 2014 metais atlikto didžiausio Lietuvoje tyrimo apie studijų kokybę rezultatai, net apie 60 proc. aukštųjų mokyklų absolventų mano, kad jie yra tinkamai pasiruošę darbo rinkai,  tačiau taip mano perpus mažiau darbdavių. Kuo anksčiau jauni žmonės supras, kad aukštasis išsilavinimas nėra gero gyvenimo garantas, tuo bus geriau, sutaupysime ne tik tėvelių, bet ir mokesčių mokėtojų pinigų.

Žaviuosi žmonėmis, kurie nuo mažens žino, ko nori iš gyvenimo ir nuosekliai to siekia, bet dar didesnį susižavėjimą kelia tie, kurie randa savyje drąsos keisti savo gyvenimą. Nugyvenę pusę savo gyvenimo, meta viską, ką prieš tai buvo sukūrę, ir atranda aistrą ten, kur jos niekada anksčiau neieškojo, arba bijojo jos ieškoti ir, galima sakyti, pradeda gyventi iš naujo arba, dar tiksliau, pradeda iš tikrųjų gyventi. Taip, kad tam tikrų studijų pasirinkimas/nepasirinkimas nėra jūsų gyvenimo ir ateities rodiklis. Mano giliais įsitikinimais, geriau nugyventi pusę savo gyvenimo ieškant, bet vis dėlto atrasti save, nei visą gyvenimą nugyventi taip ir nepažinus tikrojo „aš“. Niekada nenustok ieškojęs, juk kalnuotas kelias visada įdomesnis už tiesų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *