Little Fighter 2. Boom! Pow!.. ir kiti kovos garsai

pagal | 2020 28 sausio

Neturi ką veikti? Žinau, kad neturi… Jeigu būtų kitaip, nesėdėtum namuose prie interneto ir neskaitytum šio straipsnio. Galiu tave nudžiuginti. Turiu tau puikų žaidimuką, kuris gali padėti praskaidrinti niūrią akimirką ar tiesiog atsipūsti. Little Fighter 2 (toliau LF2) yra taškalynė, mėsmalė, chaosas ir kitos panašios sąvokos viename. Trumpai tariant – jėga! Jei manai, kad kompiuteriniam žaidimui tokių dalykų nereikia. Na… keisti žmonės irgi kartais būna reikalingi.

LF2 žaidimas buvo sukurtas 2002 metais ir, kol nepradėjai bambėti, kad tau neįdomios senienos, leisk tau dar kartą priminti – LF2 jėga. Tais laikais, kai jis buvo naujas, kai buvo novatoriškas ir įdomus, nebūtum radęs nė vieno LF2 nežaidusio mokyklinuko. Tada buvo madingi Songokas, Pokemonai, super galių turintys herojai. Visa tai padarė įtaką žaidimo kūrėjams, kurie padarė visų šių dalykų mišinį 2D grafikoje, įdiegė keletos žaidėjų rėžimą ir vuolia! LF2 hitas, mados klyksmas ir narkotikas vaikams, kurie saulėtom dienom kiauras valandas sėdėdavo namuose, krepšinio ar futbolo kamuolį iškeitę į kompiuterio ekraną. Tada ir prasidėjo visas tas žiniasklaidos taip mėgstamas „kompiuteriniai žaidimai žaloja vaikus“ marazmas. Tada mamytės pradėjo kontroliuoti vaikų laiką, praleidžiamą prie kompiuterio. Tada seimas pradėjo kalbėti apie smurtinių scenų uždraudimą visose jaunimui prieinamose žiniasklaidos priemonėse. Ir taip po truputį, po truputį vaikai pamiršo LF2, pamiršo Songoką ir ilgainiui užaugo. Užaugau ir aš, bet….

Vieną dieną naršydamas po interneto platybes, pamačiau seniai seniai pamirštą pavadinimą „Little Fighter“. Kaip bumptelėjo krūtinėj širdelė, kaip virpančiom rankom paspaudžiau ant nuorodos ir vėl įsijungiau seną, gerą ir nuostabiai atpalaiduojantį žaidimą. Kaip aš su savo valdomu veikėju mušiau banditus, herojus, bosus. Ech… nuostalgija. Praėjus devyneriems metams, šis žaidimas vis dar teikia neišmatuojamus kiekius malonumo. LF2 vis dar geras ir vis dar „kabliuojantis“. Paprastas valdymas, juokingai graži grafika, o svarbiausia – galimybė įkrėsti savo draugeliui pasiėmus dalgį, beisbolo lazdą ar pasitelkus antgamtines LF2 personažų galias. Taip pat gali iš savo draugų suformuoti komandą ir petis į petį kautis prieš kompiuterio valdomus priešininkus. Paprasta, bet tai viskas, ko reikia geram žaidimui. Smagu bus draugui, smagu bus tau, smagu bus ir tiem, kurie stebės visą šį procesą.

Nesiginčysiu, LF2 turi begalę minusų. Herojų disbalansas, pasenusi grafika, nervinantys garsai, bukas kompiuterio valdomų personažų elgesys… Bet tai tik mažos piktžolės gėlių darželyje. Pakeiskite žaidimo garsus savo mėgiama muzika, vietoj kompiuterinio intelekto pasikvieskite draugą ir piktžolių kaip nebūta. Tiesiog lieka konstatuoti, kad nors LF2 jau nugyveno savo aukso amžių, tačiau vis dar lieka patrauklus žaidimukas. Patrauklus valandai, antrai, bet to visiškai užtenka vienam vakarui. Tada jūs vėl jį užmiršite, vėl apsikrausite darbais ir vėl viskas bus kaip seniau. Bet galbūt dar po 9 metų, jūs jį vėl iš naujo surasite ir atsiminsite tą smagų trumpą laikotarpį, kai buvote super kovotojas… Tada jūs nusišypsosite ir, kaip aš, pamatę užrašą „Little Fighter“ –  tyliai sau ištarsite: „jėga“…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *