Maisto kultūra ir jos atspindžiai

pagal | 2020 28 sausio

Neseniai kolegė Radvilė rašė apie populiarų maisto fotografavimo fenomeną ir taip besielgiančiųjų psichologines problemas. Maisto „instagraminimą“ kažkada kritikavo ir Nida. Sakyti, kad maistas ir valgymo procesas yra skirtas tik mūsų gyvybinėms funkcijoms palaikyti – absurdiška. Maistas yra kultūros dalis. Maistas yra saviekspresijos būdas. Pasak „The New Yorker“ žurnalisto John Lanchester, anksčiau maistas rodė iš kur tu esi, šiandien žinutė persiorientuoja į siekiamybes – kuo noriu būti ir kokį gyvenimą noriu gyventi. Dėka instagraminančių maistą, rašančių atsiliepinus ir recenzijas įvairiuose socialiniuose tinkluose ar puslapiuose (Facebook, Yelp, TripAdvisor, etc.) visuomenėje sparčiai  formuojasi maisto kultūra. Mes ne tik valgome – mes žiūrime, vertiname, komentuojame, rekomenduojame, fotografuojame, dalinamės. Iš patiekalo mes reikalaujame ne tik maistinių medžiagų – mes pradedam žiūrėti į jį kaip į meno kūrinį – džiaugiamės estetika, ieškome minties. Ir tai yra gerai.

Visi mes kritikai

Pirmiausia pakalbėkime apie augančią tendenciją vertinti ir dalintis savo vertinimais socialiniuose tinkluose. Tai galioja ne tik kavinėms ar restoranams – mes recenzuojam filmus, muziką, spektaklius, muziejus, žaidimus, knygas… Mes recenzuojam viską. Visi mes kritikai. Tam, kad būtum kritiku ne(be)reikia būti tos srities ekspertu, pabaigusiu mokslus ar pradirbusiu toje industrijoje daugybę metų. Iš esmės užtenka mokėti suformuluoti savo nuomonę ir būti raštingu. Taip, galbūt „profesionalūs kritikai“ vertindami patiekalą pastebės ir aprašys skonių ir prieskonių žaismą, tačiau tai, ko nori didžioji visuomenės dalis – perskaičius žinoti, ar verta ten apsilankyti ir ar patiekalas skanus. Visa kita tik detalės.

Maisto kritikavimo kultūra atneša mums geresnės kokybės maistą. Kai visi restorane sėdintys klientai yra (potencialūs) maisto kritikai, virtuvės šefas priverstas stengtis dėl kiekvieno patiekalo. Matai tą kampe sėdintį apšepusį hipsterį? Prieš patiekdamas jam mikrobangų krosnelėje pašildytą lazaniją gerai pagalvok – gal jis yra kelis tūkstančius skaitytojų turinčio tinklaraščio autorius.

Parodyk, ką valgai ir aš pasakysiu kas tu

Savo straipsnyje  „Shut up and read. A food repents“, J. Lanchesteris rašė: „Maistas nebėra maistas. Maistas – tai politika. Maistas – tai etika.<…> Bet koks su maistu susijęs pasirinkimas yra svarbus visuose lygmenyse.“ Norėdami pamatyti kaip stipriai maisto kultūra susijusi su politika – pasidomėkite, kas atsitinka, kai svarbus politinis veikėjas valgydamas picą New York‘e naudojasi stalo įrankiais.

Pradžioje paminėjau, kad maistas yra saviekspresijos būdas. Mes vertiname vieni kitus pagal tai, ką valgome. J. Lanchesteris pastebi, kad žmonės jaučiasi teisiami už savo valgių pasirinkimus, ir teigia, kad jie ir turėtų taip jaustis, nes tai yra teisinga. Dėl to mes taip neatsisipriame pagundai pasidalinti, kad pietums vietoj sūrainio pasirinkome salotas. Tai yra asmeninis pasiekimas, pasidžiaukime tuo. Yay me! Mes užsitaginame mėgstamuose restoranuose ir kavinėse, nes mes norime „tapatintis“ su ta atmosfera ir kultūra. Mūsų pasirinkimai apibrėžia, kas mes esame (o apie savęs apibrėžimo socialiniuose tinkluose svarbą jau esu rašiusi). Kitą kartą kai nesigaus meniškai įamžinti savo vakarienės iš 15-o kadro – nesinervink, tavo troškimas „išgauti“ tobulą nuotrauką suprantamas.

Kultūriniai atspindžiai

Taigi, dėl ko mus erzina, kai mūsų draugė eilinį kartą pasidalina savo pusryčių stalo nuotrauka? Drįsčiau pasakyti, kad sveikinu, jei jus tai erzina. Taip, maisto kultūra egzistuoja, tačiau jai plintat sparčiausiai plinta tik paviršinės detalės. Jei maisto kultūra stipri (ir stiprėja) Vakarų šalyse, tai iki mūsų Lietuvos ateina tik jos atgarsiai. Tuščios nuotraukos yra tuščios nuotraukos virstančios tuštybės muge. Jos neskleidžia kultūros. Nori savo pietus pavesti kultūros dalimi? Pridėk vertės: prie nuotraukos pridėk pasigamintų salotų receptą, maisto gaminimo patarimą ar restorano vertinimą. Draugų susierzinimas sumažės, nes jie iš tavo įrašo gaus naudos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *