„Man neapsimoka” arba frazė karalienė

pagal | 2020 28 sausio

2014 – iesiems artėjant į pabaigą, pamaniau, jog reikėtų suteikti kam nors nenuobodų titulą. Taigi, iškilmingai pristatau, labiausiai šiemet erzinusi frazė karalienė: „Man neapsimoka”…

Atrodo kuo labiau vejames kapitalistinius Vakarus ir įprantame, kad turtas nėra kažkoks purvas, kurio reikia kratytis ir gėdytis, tuo labiau kėrojasi iškrypęs suvokimas, kad viską, net ir nematerialius dalykus reikia vertinti per naudos prizmę. Nesuprantate apie ką aš? Štai pavyzdys…

Kas nors pakviečia panelę X į gimtadienį, o ši draugei guodžiasi: „Oi, aš nežinau, ar man apsimoka ten eiti…” Lyg tai, jog pasveikinsi žmogų, smagiai praleisi laiką ir bent vienu vakaru mažiau pratupėsi facebook’e, žiūrėdama nuotraukas merginų, kurioms pavydi gyvenimų, nėra savaime geras ir smagus dalykas. Lyg kaip kokiai užsakomai žvaigždei, tas kviečiantis žmogus dar ir honorarą jai sumokėti turėtų.  Kad apsimokėtų.  O gal toks klausimas ar apsimoka, kyla iš įtemptų matematinių skaičiavimų, kas pavertus į litus, sudaro didesnę sumą: išlaidos dovanai, gėlėms ir taksi, kuris girtą parveš namo, ar pinigai, kuriuos pragersi, pravalgysi ir sutaupysi tą vakarą namie neeikvodama elektros. Nežinau. Manęs neklauskite. Aš taip negalvoju.

Žinoma, žmogus visiškai nesugebantis taupyti ar protingai pasirinkti optimalaus varianto neabejotinai susiduria su nemažomis išgyvenimo problemomis. Greičiausiai kiekvienas sveiko proto pilietis paskaičiuoja, kas labiau apsimoka: pirkti sveriamas morkas ar jau supakuotas po kilogramą, tris kartus nuvažiuoti į Egiptą ar kartą nuskristi į Balio salą, pirkti švarkelį, kuris tinka prie visko, ar tą, kuris oranžinis, bet tau labai gražus. Tai yra normalu ir netgi labai sveikintina.

O žinote, kas yra nenormalu, tačiau pavojingai dažna šiandieniniame gyvenime? Galvoti, kas labiau apsimoka: retkarčiais gauti nuo vyro per snukį, bet per Kalėdas džiaugtis naujais kailiniais, turėti draugę durnę, užtai labai populiarią instagrame, ar malonią bei protingą pakankamai, kad nekeltų savęs pusplikės į visiems prieinamus tinklus, draugauti su mergina, kuri turi savo nuomonę ir jos laikosi ar su šprotų dėžutės intelektu nelenkiančia, užtai labai tylia ir ramia švampe.

O nenormalu todėl, kad (bent norėčiau tikėti), tokiuose pasirinkimuose nėra jokios dilemos. Tačiau yra žmonių bukų ir savanaudžių iki tokio kosminio lygio, jog jie tą dilemą sugeba atrasti. Sugeba įsikalti į galvą, kad viskas, kas vyksta gyvenime, privalo jiems teikti naudą. Apčiuopiamą, materialinę, geriausiai tokią, kurią dar ir parduoti ar kitaip išgrynint galima reikalui prispyrus.

Man gaila tokių žmonių. Nes jie nesuvokia, kad šitaip desperatiškai visur ieškodami tos šmutkėmis/like’ais/draugų skaičiumi facebook’e/pinigais matuojamos naudos, jie pražiopso patį naudingiausią ir brangiausią dalyką – malonumą gyventi.

Tai tiek. Ir linkiu, kad kitais metais gyventi apsimokėtų labiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *