Meilės stebuklas

pagal | 2020 28 sausio

Sveikata ir sėkmė gali labai praturtinti gyvenimą, bet pilnatvę leidžia patirti tik meilė. Drauge panagrinėkime temą, kuri mums visiems svarbi ir kuri kartais verčia mus gerokai pavargti, – tikrosios meilės stebuklą.

Are you ready to find love like this! Join my upcoming intro event!   http://magnetizinglove.com/intro-events/

Tai gyvenimo sukurtas stulbinantis fenomenas. Meilę galime pajusti visais savo pojūčiais, ji mus jaudina, užburia visą mūsų gyvenimą, bet net patys moderniausi prietaisai nepadeda jos išvysti ar apskaičiuoti. Vis dėlto žmonės sutartinai tvirtina, kad meilė yra, nes beveik visi yra ją patyrę. Apie jokį kitą dalyką žmonijos istorijoje nebuvo tiek galvota, kalbėta ir rašyta, kaip apie meilę. Kita vertus, apie meilę mes beveik nieko nežinome.

Iš esmės meilės nereikia mokytis. Ji yra vienintelis dalykas, kuris didėja tada, kai kuo daugiau jos dovanoji kitiems.

Jei paklaustume kokio nors žmogaus, ar jis žino, kas yra meilė, jis, ko gero, atsakytų: „Meilė, suprantama, yra tada, kai aš myliu savo žmoną ir vaikus. Meilė yra tada, kai esi pasirengęs viską padaryti dėl kito žmogaus“.

Vis dėlto, ar iš tikrųjų meilė nėra daugiau negu minėti dalykai?

Tiesa, tai, kas vadinama meile, gali mus susargdinti, sukelti pavydą, bet meilei turėtume būti dėkingi už gražiausius eilėraščius, užburiančius muzikos garsus, o pirmiausia – už savo gyvenimą.

Tačiau lieka klausimas: kas gi iš tikrųjų yra meilė? Gražus jausmas, geranoriškos mintys, tam tikras elgesys ar ypatinga sąmonės būsena?

Žmogaus gebėjimas mylėti byloja jo sielos brandą. Vis dėlto, tai, ką dauguma žmonių vadina meile, su meile turi mažai ką bendra. Tai panašu į žiedą, kurį visai negalvodami nuskiname nuo gyvenimo medžio, neleidę jam subrandinti vaisiaus.

Iš visų menų meilės menas yra mažiausiai ištyrinėtas ir mažiausiai praktikuojamas. Ar meilė yra menas?

Dauguma galvoja, kad meilė priklauso nuo atsitiktinumo, kai žmogui tiesiog pasiseka. Nesėkmės atveju meilės nebūna arba ji lieka be atsako. Bet kuriuo atveju pats žmogus nieko negali padaryti. Jei gebėjimas mylėti yra menas, vadinasi, reikia žinių, kad galėtume suvokti ryšius ir būtume pasirengę daryti tai, ką reikia.

Pirmiausia iškyla problema, kad dauguma žmonių domisi tik ta meilės dalimi, kurią jie patys gauna. Jie tik nori, kad juos mylėtų, ir nelabai rūpinasi savo gebėjimu mylėti. Siekdami meilės, jie daro viską, kad būtų labiau mylimi. Dėl to moterys gražinasi, dažosi, madingai rengiasi, kvėpinasi gundomais aromatais. Taip pat stengiasi būti malonios, parodyti savo išsilavinimą, būti įdomios pašnekovės. Uoliausieji studijuoja įvairias technikas, kaip lengviau įgyti draugų, ir visa tai daro tik tam, kad būtų labiau mylimi. Tik nedaugelis yra pasirengę daugiau duoti ir iš tikrųjų išmokti mylėti.

TT - Somehow I can feel the gentleness through this photo - love the backdrop too. X

Daugelis galvoja: „Jei tik sutiksiu tinkamą partnerį, meilė ateis savaime“. Žmonės pamiršta, kad mylėti reiškia duoti ir imti, o pirmiausia ir reikia duoti. Pirmas dalykas, kurį galiu duoti, gali būti geras įspūdis, graži išorė, bet to nepakanka. Jei iš tikrųjų noriu patirti meilę, netrukus turiu duoti daugiau. Visa meilės paslaptis – duoti meilę.

„Idealų partnerį“ galiu sutikti tik tada, kai pats tampu idealiu partneriu. „Didžiąją meilę“ galiu sutikti tik tada, kai savyje būnu atradęs „didžiąją meilę“.

Partnerystės esmė yra ta, kad partneris parodo man mano trūkumus, kur aš dar ne visai „sveikas“, dar nesu tikrasis „Aš“. Diskusija su žmogumi, su kuriuo esu, nes jį myliu, galiausiai turi mane nuvesti į „patį save“, padėti man tapti savimi.

Didžiąją laimę man teikia ne iš partnerio gaunama didelė meilė, o mano gebėjimas patirti meilę ir ją dovanoti kitam. Kiek man būtų iš to naudos, jeigu būčiau gražus laimės kūdikis, turėčiau pinigų ir valdžios, būčiau geidžiamas ir giriamas? Kol nėra meilės mano širdyje, mano siela lieka tuščia.

Vadinasi, meiliai burkuojantys partneriai, kurie negali vienas be kito gyventi, nėra idealus partnerystės variantas. Idealu, kai du žmonės, kurie drauge vienas šalia kito „pasveiko“, kai jiems nebereikia vienas kito, nes kiekvienas perėmė visus kito aspektus.

Toks menas mylėti yra tikroji gyvenimo prasmė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *