Minčių kruša apie Facebook

pagal | 2020 28 sausio

Ne per seniausiai viena mano draugė pareiškė, kad  facebook’as yra kvailystė ir nesąmonė… per  facebook’ą. Kadangi man buvo noro pasiginčyti ir netgi turėjau nemažą bagažą svarių argumentų,  nusprendžiau pakomentuoti jos „būseną“ (nekenčiu pernelyg sulietuvintų puslapių ir programų), bet greitai buvau pastatytas į savo vietą, nes jeigu jau moteris pareiškė savo nuomonę viešai, tu turi būti visiškas… ghem… optimistas, kad galvotum, jog gali/turi teisę jai paprieštarauti. Žodžiu, čia tikrai nėra kažkoks keistas būdas atsikeršyti, nes aš žmogus paprastas ir pykčio nelaikau, tiesiog pagaliau manau turįs susikristalizavusią nuomonę apie facebook’ą ir nematau prasmės nepasidalinti kažkokia gilesne įžvalga apie šį socialinės erdvės fenomeną. Perspėju, greičiausiai gausis blogo įrašas, o ne straipsnis.

Friend request‘ai arba facebook‘o draugai

Nesu vienas iš tų žmonių, kuris kviečia žmogų į draugus, nes kartą matė kažkokiam renginyje. Mano  facebook’as yra mano šventovė, tai paprastas ir greitas būdas pasiekti savo draugus. Todėl man kartais tiek juokinga, tiek pikta, kad iš oro gaunu pakvietimą į draugus, o paklausus, kas ji tokia (taip, mane dažniausiai kviečia merginos), gaunu atsakymą „žmogus“, „mergina“, o iki šiol originaliausias atsakas buvo „vilkelis“ (senovinis beibleidas). Tai mane labiausiai ir nervina; jei mes turim vieną bendrą draugą ir aš tavęs nepažįstu, tai būk padorus žmogus ir prisistatyk, nes man atsibosta žaisti detektyvą. Buvo atvejis, kai mergaitė tiesiog pasakė, kad pažintys nepamaišys… Pažintys yra tada, kai tu tą žmogų pažįsti ir galėtum kreiptis net bėdoje, o ne tada, kai turi žmogų „drauguose“. Tad jei mergaitė galvoja reikalui prispyrus sulaukti iš manęs pagalbos, jai teks ryti karčias nusivylimo ašaras. Pas mane „drauguose“ gan ilgai buvo daugiausiai tie žmonės, kuriuos aš pažįstu realiai (t. y., tam tikram pasaulyje už monitoriaus ribų), bet kai kurse yra apie du šimtus žmonių, aš visų jų pažinot negaliu, o per pirmą mėnesį studijų sulaukiau mažiausiai šimto pakvietimų į draugus. Užsiminiau apie prisistatymą, nes būna ir tokių, kurie apie save ne draugams nėra nieko paviešinę. Absoliučiai. No photo, no nothing. Tad būk geras/gera, jei pakvieti mane draugauti  facebook’e, pasižiūrėk, kad aš galėčiau matyti bent profilio nuotraukas. O jei tu esi vaikinas ir aš tavęs nepažįstu/neatpažįstu iš esamų ar nesamų nuotraukų, atleisk, bet tu amžiams spirgėsi „not now“ skaistykloj.

Newsfeed‘as

Visi mano terminai nelietuviški todėl, kad aš nusistatęs anglų kalbą; lietuviškas  facebook’as… na… jis čiulpia. Bet čia ne apie klaidų pilną vartotojų vertimą, o apie šlamštu užgrūstas „naujienas“, kurių dar abstrakčiau pavadinti turbūt nesugebėjo, nors gerai, kad niekas šios užduoties nedavė kūrybingumu nesiskundžiantiems kalbininkams, nes turėtume „naujienslinkį“ arba „tekienas“. Apie jas noriu pakalbėti, nes nabagėlis newsfeed‘as (grįžtu prie angliškų terminų) buvo apkaltintas tuštybe ir pasipūtimu, tačiau vargu, ar tai jo kaltė, nes statuso atnaujinimas apie asmeninius dalykus (kaip praėjo diena, ką valgei ar ką gražaus nusipirkai) mums suteikia malonumą. Taip, malonumą. Harvardo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad parašius trumpą žinutę socialiniame tinkle, smegenyse išsiskiria dopaminas, malonumo hormonas, išsiskiriantis ir orgazmo metu.  Šio tyrimo metu žmonės rinkosi mažesnę pinigų sumą, kad galėtų išsakyti savo nuomonę kažkokiu klausimu, užuot pasirinkę didesnę šlamančių krūvelę ir atsakę į klausimus, susijusius su stebėjimu. Taigi ačiū Zuckerbergui už „subscribe“ mygtuką, kurio dėka aš galiu pašalinti tavo dienos  horoskopus iš savo newsfeed‘o. Priešingybė „unsubscribe“ yra artimo draugo žymėjimas žvaigždute (Hitleris, beje, irgi kai ką žvaigždutėm žymėjo). Žvaigždute pažymėto draugo statuso atnaujinimai ar įkeltos nuotraukos man ateina kaip notification‘ai. Tad jeigu tu tris kartus per dieną įkeli instagram‘inį paveiksliuką su „motyvuojančiu“ tekstu, greitai nebebūsi mano newsfeed‘e apskritai. Atlikus tokį pavasarinį apsitvarkymą, po kelių savaičių savo facebook’e matau tik nuorodas į gerą muziką ir įdomius straipsnius bei naujienas iš žmonių, kurie man tikrai rūpi.

Kalbant apie „įdomius“ straipsnius

Turbūt jau pastebėjote „Lietuvos ryto“ skaityklę? Aš jos nekenčiu. Kodėl? Nes kol kas dar nemačiau nei vieno bent šiek tiek padoraus ar dėmesio verto straipsnio; vien tik Zuokas Lady Gagos koncerte ar didžiakrūtės rusaitės Vilniuje. Tiesiog apgailėtina. Aš, kaip devynių jūrų piratas, mėgstu internetinį privatumą, todėl, jei aš perskaitau straipsnį apie 10 geriausių pozų lovoje 5 braškių svetainėje, nereiškia, kad aš noriu tai viešinti savo draugams, o jei ir noriu, tai išsirinksiu, kam, ir papasakosiu, kai su jais susitiksiu. O štai su skaitykle tu neturi pasirinkimo: paspaudęs „sutinku“ ir dar net nežinodamas, ar straipsnis patiks, nusiperki katę maiše, nes pasirašai sau mirties nuosprendį amžiams dirbti neapmokamu reklaminiu stendu „Lietuvos rytui“. Žinoma, tai ne naujiena. „The Guardian“ jau senokai turi facebook’o programėlę, ir greitai „Ryto“ skaityklėlės pavyzdžiu paseks bent keletas stambesnių naujienų portalų.

Wish me a happy birthday

Facebook’as, ne tik pasako tau, jog vienas ar kitas tavo draugas šiandien švenčia gimtadienį, bet ir leidžia tau palinkėti linksmos šventės ir gerų metų net neapleidžiant pagrindinio puslapio. Tai man šlykštu. Jei aš šiemet tavęs nepasveikinau su gimtadieniu, tai dėl vienos iš dviejų priežasčių: arba man tu nerūpi, arba buvau eilinį kartą susierzinęs būtent dėl to, kad net nereikia palikti newsfeed‘o. O jei per savo tortadienį gavai privačią žinutę – valio, tu man tikrai patinki. Tiesa, galėtų  facebook’as vietoj vieno pranešimo apie gimtadienį duoti tris: vieną prieš dvi savaites, kitą likus trims dienos, o trečią –  jau per gimtadienį, taip man nebūtų tokia gėda, kad aš net nesistengiu prisiminti draugų gimtadienių. Beje, pagalvojus keista, kaip mūsų tėvai atmintinai mokėjo bent dešimtį telefono numerių ir prisimindavo draugų gimtadienius, o mes net ne visi mokam savo telefono numerį, jau nekalbu apie laidinį telefoną.

Nebus čia tų išvadų

Tai tiek pradžiai apie tą facebook’ą. Gal vėliau atsiras ir antra dalis arba papildymas, nes, kaip ir daugelis dalykų, šiuo metu facebook’as  sparčiai keičiasi ir man gali kilti noras išreikšti nepasitenkinimą dėl naujų jo funkcijų. Na gerai gerai… mini išvadėlė: tavo facebook’as yra kaip tavo kambarys – jei jo neprižiūrėsi ir kartais nesitvarkysi, greitai gyvensi šiukšlyne.

P. S. Pakomentavus arba palaikinus šį straipsnį, nuoroda į jį automatiškai atsiras ant tavo facebook’o sienos.

P. P. S. Ar aš vienas jau beveik nebesinaudoju skype’u, nes susirašinėju per facebook’ą?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *