Mobingas – reiškinys, palaužiantis net stipriausius

pagal | 2020 28 sausio

Didelė konkurencija darbo rinkoje, nuovargis, darbo krūviai, nuolatinis darbdavių ir kolegų spaudimas, žeminimas – visa tai vadinama mobingu arba dar kitaip fiziniu bei psichologiniu teroru. Nors tai ir primena mokyklos laikus, tačiau tai kartais neišvengiama ir suaugusiųjų tarpe. Viso šio reiškinio pasekmės – nuolatinis stresas, baimės ar net įvairūs psichologiniai sutrikimai.

Žodis mobingas kilęs iš anglų kalbos žodžio mob, kurio reikšmė – puolimas, gauja, mafija. Pagrindinis šio reiškinio tikslas – pažeminti, pasijuokti, sumenkinti kolegą. Mobingas – tai emocinį diskomfortą sukeliantys veiksniai, kurie veikia terorizuojamą žmogų, jo savijautą, nuotaiką ir santykius. Kiekvienas, pastebiantis šį reiškinį, privalo padėti kovoti su tuo.

Mobingo reiškinys

Apkalbos, ne vietoje ir ne laiku pasakytos replikos, nutylėta svarbi informacija, ignoravimas ar žmogaus negirdėjimas – visa tai yra mobingo požymiai. Mobingas pasireiškia kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį susiformavusi grupė dažniausiai taiko vienam pasirinktam asmeniui. Galutinis tikslas – išstumti asmenį iš kolektyvo ar pačios organizacijos.

Šią problemą spręsti nepaprastai sunku. Dažniausiai smurtautojai savo veiksmus dangsto mandagumu, draugiškumu, o apkaltinti net įsižeidžia. Taip pat puolėjas ima gintis įžūliai bandydamas įrodyti, kad visa tai melas, pats mėgina prisiimti nukentėjusiojo vaidmenį. Mobingo požymiai gali būti pasyvūs arba tiesioginai. Pastarieji, kai sakomos įžeidžiančios replikos, žmogus yra nuolat nuvertinamas, taip pat tam tikri kūno gestai – akių vartymas, kreiva šypsena. Pasyvieji veiksmai – kai kolega tampa „nematomas“ ir „užmirštas“, kai informacija perduodama netikslingai, pavėluotai ar nuslepiami tam tikri svarbūs dalykai.

Smurtautojais gali būti ne tik kolegos, bet ir pats vadovas. Šiuo atveju pavaldinys gali būti apkrautas papildomais darbais, taip pat nuolatiniai viršvalandžiai be jokio atlygio, priekabiavimas dėl per lėtai atliktų darbų, priekaištai, kad juos darydamas sugaišo daug laiko ir pan. Kadangi viršesnio vadovo žodžiai visuomet būna teisingi, jis savo auką kuo puikiausiai gali nuteikti prieš kitus darbuotojus, taip suformuodamas neigiamą nuomonę apie darbuotojo kompetenciją ar charakterį.

Dažniausios aukos

Mobingas dažniausiai kyla dėl pavojaus, pavydo, keršto ar baimės. Tačiau kartais tai neturi konkretaus pagrindo ar paaiškinimo, kodėl žmogus yra terorizuojamas. Dažniausiai tokie atvejai pasitaiko dėl pavydo. Asmeniui sunku pripažinti, kad kitam galbūt daug geriau sekasi ir jis yra daug pranašesnis už jį, taip sunkiai susitaikydamas su savo asmeniniais trūkumais. Nuo mobingo neapsaugotas nei vienas žmogus. Tačiau „pilkai pelytei“ jis gręsia daug mažiau nei ryškioms, išvaizdžioms, puikiais pasiekimais pasižyminčiomis asmenybėmis. Mobingas dažniausiai taikomas prieš gabesnius, aukštesnes kompetencijas ir socialinį statusą turinčias asmenybes. Taip pat prieš kitos lyties ar seksualinės orentacijos turinčius asmenis. Tiesą pasakius, norint užpulti žmogų, galima surasti ir prisikabinti prie bet kokios paprastos smulkmenos.

Ydinga asmenybė. Mobingas gali atsirasti tuomet, kai į kolektyvą ateina žmogus su tam tikromis charakterio savybėmis. Tai žmogus, kuris sunkiai prisitaiko, yra konfliktiškas, užsisklendęs, nėra linkęs atvirai bendrauti, mėgsta daug ką pasakyti „už akių“. Taip pat dažnai vengia nemėgstamų žmonių. Ši asmenybė nors ir ydinga, tačiau gali skaudžiai pergyventi tokį bendradarbių elgesį.

Perspektyvi asmenybė. Dažnai mobingo aukomis tampa talentingi, gabūs ir perspektyvūs žmonės. Šie asmenys kupini pozityvo, komunikabilumo, sąžiningumo ir gerų norų, dažniausiai mažiau pasiekusiems kelia didelį pavydą, kurio „pagalba“ jie kolektyve tampa nemėgiami.

Kai kolektyve atsiranda kruopštus, darbštus žmogus, didelė tikimybė, kad jis tuoj pat bus „pastatytas“ į vietą. Žmogus bus apkalbėtas, bus pradėta menkinti jo savigarba. Jei tai naujai į kolektyvą atėjęs žmogus, didelė tikimybė, kad apie jį bus paskleista netikslinga informacija su iškraiptytais faktais.

Mobingo pasekmės

Žmonės, kurie patiria psichologinį smurtą darbe dažnai yra linkę į depresiją. Nuo to kenčia ne tik darbuotojų tarpusavio santykiai, bet ir šeimyniniai. Kyla konflitai, nesutarimai, nuomonių išsiskyrimai, žmogus tampa sunkiai kontroliuojamas, gali prasidėti pykčio protrūkiai. Jis tampa agresyvus, nerimastingas ir prislėgtas.

Mobingą įveikti labai sudėtinga. Įmonėse, kuriose ryški hierarchija, kur autoritetas ne užsitarnaujamas, o gaunamas kartu su pareigomis, psichologinis smurtas pasireiškia daug dažniau. Taip pat, kur darbuotojai neturi arba turi labai mažą įtaką sprendimams, kur vyrauja įvairūs draugystės ir giminystės ryšiai. Tad organizaciniai, strateginiai sprendimai yra svarbiausia ir vienintelė sėkminga priemonė, norint bent jau sumažinti mobingą įmonėje. Svarbiausia užtikrinti vienodas galimybes kiekvienam darbuotojui, sukurti konstruktyvią sistemą konfliktams spręsti, šalinti veiksnius, keliančius psichologinį stresą darbuotojams. Taip pat svarbu įdiegti reikiamas programas, kurios užkirstų kelią neetiškoms manipuliacijoms bei priimti tam tikras elgesio taisykles.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *