Moterų padėties evoliucija: nuo LDK iki 2013-ųjų

pagal | 2020 29 sausio

Apie moteris ir jų padėtį šeimoje, visuomenėje, valdžios bei kitose struktūrose rašoma daug. Bene daugiausia mokslinės ir kitokio pobūdžio literatūros yra iš feminizmo laikotarpio. Nenuostabu – juk tik tuo metu moterys sukyla ir pareiškia: „Mes esame svarbios!“ Iš tiesų, tuomet dailioji lytis pareiškia norą turėti savo politines, ekonomines ir socialines teises bei tokias pačias lygias galimybes kaip ir vyrai. Nereikia pamiršti, kad ankstesniais laikais moterys buvo tarsi užgožtos ir apie jų veiklą tarsi niekas nekalbėdavo, nes svarbesnis buvo vyras, jo darbai, veikla ir mintys. Dabar moterys „yra viršūnėje“: daugumoje šalių jos gali balsuoti, eiti ir daryti ką nori, išlaikyti šeimą bei užimti aukštus postus valdžios struktūrose ar versle. Tai mums atrodo savaime suprantama, tačiau visai kitokia padėtis buvo XIV – XVIII a. Apie šį laikotarpį dažnas žino labai mažai, o jei kalbėtume apie tų laikų moterų padėtį būtent Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje (LDK), tikriausiai pasakytume tik tiek, kad „moterys per daug nepasižymėjo“ arba „jos neturėjo jokių teisių“, tačiau kaip yra iš tiesų?

LDK moterų padėties tyrinėjimai

Tikriausiai atsiras sakančių, kad LDK laikai yra visiškai neįdomūs. Dauguma dar iš mokyklos prisimena kaip nuobodu  būdavo sėdėti ir klausyti apie Algirdą, Kęstutį ar Vytautą bei apie visa tai, „kas vyko taip seniai, jog net neįdomu“.  Tačiau ar viskas tikrai taip nuobodu? Apie moteris ir apskritai tų laikų drabužius ar seksualumo sampratą niekas nekalbėdavo, o tai iš tiesų vertos dėmesio temos. Humanitarinių mokslų daktarė Jolita Sarcevičienė, tirianti moterų padėtį LDK XIV – XVIII a., turbūt net nustebtų išgirdusi, jog moterų tema minimu laikotarpiu yra neįdomi. Ji yra parašiusi ne vieną darbą apie tuometines moteris ir jų padėtį, todėl jos įžvalgomis galima drąsiai remtis ir kalbėti apie LDK moteris. Tyrinėtojos įžvalgomis bus remiamasi ir šiame straipsnyje.

Moterys valdžioje ir visuomenėje

LDK moterys

Šiais laikais visiems įprasta, jog moteris užima aukštus postus valdžioje. Turbūt geriausias pavyzdys mūsų šalyje yra Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei kitos moterys, dirbančios Seime ar turinčios savo verslą. Šių dienų moteris gali laisvai reikšti savo nuomonę ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime, ji turi teisę balsuoti, eiti kur nori ir rengtis kaip nori. Moterims galioja tokie patys įstatymai kaip ir vyrams ir jos neturi aklai klausyti savo tėvo ar vyro, be abejonės gali siekti mokslo aukštumų bei karjeros. Kitaip tariant, dailiosios lyties atstovės šiais laikais turi daug galimybių ir galių.  Tačiau XIV – XVIII a. LDK tokios moterų padėties kaip dabar niekas net neįsivaizdavo. Vieta visuomenėje tada priklausydavo nuo moters amžiaus kategorijos, socialinės padėties, tačiau viską dažniausiai vistiek apspręsdavo lytis. Teisinė moterų padėtis apsiribodavo tik trimis kriterijais:
1. Bajoraitės turėjo teisę ir į motiniją bei tėvoniją, o ištekėjusios moterys gaudavo įkraitį, kurį skirdavo vyras, atsižvelgdamas į atsineštą kraitį.
2. Moteris turėjo teisę ištekėti, tačiau tai padaryti būdavo galima tik gavus tėvų ar globėjų sutikimą. Įvykdžius santuoką be tėvų sutikimo būdavo prarandamos teisės į paveldėjimą ar prieš tai minimą kraitį.
3. Moterys turėjo teisę į apsaugą, kitaip tariant už moterų žalojimą būdavo baudžiama piniginėmis bausmėmis arba net mirtimi.
Kalbant apie moterų išsilavinimą XIV – XVIII a. LDK svarbu yra tai, jog dažniausiai išsilavinimo siekdavo vyrai, o ne moterys. Tais laikais svarbiausia buvo merginą paruošti gyvenimui, todėl buvo visuotinai priimta visas merginas mokyti rankdarbių ir kitų buities darbų. Tik į kraštą atėjus Reformacijos idėjoms, atsigręžta į moterų lavinimą, tačiau jis neprilygo vyrų galimybėms siekti mokslo aukštumų. Visuomeninėje veikloje moterys negalėjo varžytis su vyrais – jos tik netiesiogiai galėjo daryti įtaką vyrų sprendimams ir pasisakymams visuomenės susibūrimuose. Dažna moterų sfera visuomenėje buvo labdara arba jų veikla bažnyčioje, kur vienuole būdama moteris galėjo laisviau veikti. Apskritai tais laikais iki santuokos moterys priklausė nuo tėvų ar globėjų ir be jų leidimo negalėjo nieko daryti; po santuokos jos priklausydavo nuo savo vyrų,  jie savo ruožtu būdavo moters galva ir šeimininkas.

Moterų meilė, santuoka ir motinystė

LDK moterys

„Meilė valdo pasaulį“ – taip šiais laikais yra kalbama apie abipusį ir tyrą dviejų žmonių jausmą, kuris priverčia širdį plakti smarkiau, protą – nustoti veikti, o lūpas – šypsotis. Tik pajutę meilė šių dienų žmonės kuria šeimas ir gimdo vaikus. Faktas, jog  meilė, santuoka ir motinystė – trys svarbūs dalykai beveik kiekvienai moteriai ir šiais laikais. Negalima ginčytis dėl to, jog LDK XIV – XVIIIa. santuoka ir motinystė buvo svarbios. Iš tiesų tai buvo bene pagrindinis moterų egzistencijos tikslas, tačiau meile čia nekvepėjo. Santuokos būdavo sudaromos ne pamilus vienam kitą, o dėl abiems pusėms svarbių socialinių ir ekonominių priežasčių bei dėl to, jog santuoka garantavo suaugusiojo statusą. Santuoka buvo ne individualus sprendimas, o tam tikra pareiga visai giminei. Apie santuoką iš meilės būdavo sakoma „proto svaigulys“. Esmė ta, jog santuoką reikia sudaryti vadovaujantis blaiviu pasirinkimu, o ne jausmais. Galima sakyti, jog meilė čia buvo paskutinėje vietoje. Tik susituokus moteris buvo vertinama, vieniša moteris LDK visuomenėje būdavo nesuprasta, jos statusas nebuvo aiškus ir dažnai ji nerasdavo vietos visuomenėje (būtent iš čia galėjo kilti visiems gerai žinomas „senos mergos“ posakis). Bet jei mergina sudaro tais laikais sėkminga vadinamą santuoką ir jei iš tos santuokos gimsta vaikai (beje, kartais tų laikų santuokos būdavo laimingos, nes sutuoktiniai gerbdavo ir galbūt net pamildavo vienas kitą), ji yra labai vertinama ir turi galią. Per santuoką yra realizuojama motinystė, o motinystė XIV – XVIII a. yra be galo svarbi, nes ji reiškia, jog giminė gyvuos ir toliau, palikuonys ją pratęs. Neištikimybė moterų tarpe buvo laikoma labai blogu tonu, tačiau į vyrų neištikimybę žiūrėta gana pakančiai. Prie viso to įdomu dar ir tai, jog tais laikais buvo viena kategorija moterų (faktas, jog ne iš žemųjų sluoksnių), kuri galėjo turėti labai daug galios. Tai yra našlė, kuri augina nepilnamečius vaikus, yra už juos atsakinga ir disponuoja jų turtu. Ši moteris yra ganėtinai savarankiška ir jos suvaržymai yra mažiausi.

Moterys, moterys, moterys…

LDK moterys

Nereikia pamiršti, jog kiekviename sluoksnyje moterų padėtis buvo skirtinga. Bent jau LDK laikais aukštuomenės moterys buvo labiau priklausomos nuo vyrų, tačiau gerai su jais sutardamos galėdavo daryti įtaką jų sprendimams ar pasisakymams visuomenėje, be to jos buvo geriau aprūpintos, galėjo turėti savo veiklų ir įvairiai kišti nosį į aukštesnio socialinio sluoksnio virtuvės reikalus. Na, o moterys iš žemesnių sluoksnių, ypač ūkinėje veikloje, vaidino tokį pat svarbų vaidmenį kaip ir vyras, tačiau kita jų veikla buvo labai ribota. Iš tiesų Jolita Sarcevičienė pabrėžia ne vieną įdomų faktą apie moteris ir jų gyvenimą, tačiau aišku viena – šiais laikais mes galime džiaugtis būdamos moterimis, nes turime neribotas galimybes. Nors praeities laikai atrodo be galo romantiški, bet vis dėlto moterims šiomis dienomis 100 kartų geriau nei prieš kelis šimtmečius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *