„Nakties šešėliai“. Depp’as mirė…ir prisikėlė!

pagal | 2020 29 sausio

Eidamas į „Dark Shadows“ apie jį nežinojau absoliučiai nieko, išskyrus tai, kad lygtai ten vaidina Johny Depp. „Lyg ir“, nes žinant jo gabumus persikūnyti į savo veikėjus (Sweeney Todd, Jack Sparrow ar Mad Hatter), net ir žiūrėdamas į prieš akis kabantį plakatą, niekada negali žinot, ar ten tikrai Džonis.

Tik po filmo peržiūros besiknaisiodamas internete radau serialą „Dark Shadows“, pradėtą rodyti dar 1966-aisiais, kuriuo ir paremtas šis modernus remeikas. Originalo irgi, aišku, nemačiau… Žodžiu, sėsk, Linai, 2 už namų darbus. Keisčiausia tai, kad prieš žiūrint neįsivaizdavau, koks filmo žanras – parodijų komedija, rimtas siaubiakas ar dar velnias žino kas – o po tų 116 minučių taip ir likau nė velnio nesupratęs, ką čia Tim Burton bandė padaryt.

Filmo centre – Collinsų šeima, pasižyminti Twillightiška odos spalva, galia ir turtais. Jie kapitalą susikrovė dar XVIII a., pradėję žuvininkystės verslą. Vertėsi taip sėkmingai, kad net miestelį, kuriame gyveno, jų garbei pavadino Collinsportu. Įtakingas ir žavus šeimos galva Barnabas Collins krito į akį vietinei raganai, tik šis padarė lemtingą klaidą ir ją atstūmė. Raganai tai nelabai patiko, todėl Barnabą prakeikė ir pasmerkė amžinam gyvenimui, paversdama vampyru, tvarkingai užkalė vinimis karstą ir palaidojo. Maža to, pati ragana nukonkuravo šeimos verslą, Collinsus iš milijonierių paversdama vargiai pasiturinčiais. Barnabas prisikelia lygiai po 196 metų ir nusprendžia savo proanūkiams gražinti turėtą šlovę ir turtus.

Viskas prasideda kaip ne kartą matyta istorija apie herojų, įmestą ne į savo laikmetį – J. Depp vaidinamas herojus didelę neoninę M raidę laiko Mefistofelio ženklu ir liepia dainuojančiai moteriai išlįsti iš televizoriaus. Matyta, bet smagiai senąja anglų kalba parašytos teksto eilutės ir Deppas, suteikiantis +5 šarmo visoms nesąmonėms, kurias šneka, džiugina. Viskas atrodytų neblogai, bet režisierius po pirmo pusvalandžio meta šią temą ir imasi kitos, po to vėl kitos, ir dar kitos…

Filmo erdvė gana siaura, apsiribojama Collinsportu, miesteliu iš dviejų gatvių, ir Collinsų dvaru. Tačiau pats dvaras atperka viską, jis atrodo iš tiesų įspūdingai: detalios dekoracijos, baugūs paveikslai, krūvos slaptų svirtelių, kurias patraukus atsiveria begaliniai koridoriai ir tuneliai. Žodžiu, mini Hogvartsas, ne kitaip. Galima pagirti ir dizainerius – kostiumai puikiai  limpa prie aplinkos ir filmą paverčia tikrai maloniu akiai. Tim Burton čia nepasidarė gėdos ir tik patvirtino savo gerą reputaciją atmosferinių filmų kūrime.

Nors neabejotina žvaigždė čia – J. Depp, nemažai ir kitų matytų veidų: kažkur pradingusi Michelle Pfeiffer, dažnai Burtono ir Deppo combo papildanti Helena Bonham Carter, Jackie Haley ir Eva Green, tampanti ko gero viena seksualiausių raganų filmų apie vampyrus istorijoje. Gaila, kad nemažai aktorių taip ir negauna prasmingesnės rolės už statistą šeimos narį, egzistuojantį tik tam, kad maišytusi ekrane dėl skaičiaus. Ta pati  Michelle Pfeiffer, neabejotina žvaigždė, pakilo aukštyn su creditais taip nieko ir nenuveikus, na, išskyrus pasimosikavimą shotgun’u.

Filmas kenčia nuo  padriko ir nelygaus scenarijaus, neretas režisieriaus sprendimas nutrūksta, taip ir nenuvesdamas niekur.  „Dark Shadows“, bandydamas pataikyti į kelis žanrus, deja, prašauna pro visus ir lieka pasimetęs tarp taikinių. Pagirt galiu tik už vizualinę pusę, garso takelį ir Alice Cooper pasirodymą. Nėra toks blogas, kad neišrankiems Depp‘o fanams nesueitų, bet nėra toks geras, kad žiūrėtumėt dėl kokių nors kitų priežasčių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *