Nautilus’e – Nuo Pink Floyd iki Kings of Leon

pagal | 2020 29 sausio

Gyvas akustinių gitarų skambesys, stiprus vyriškas vokalas ir iki skausmo pažįstamos dainos – ko daugiau gali norėti tikras muzikos entuziastas? Būtent tokį pasirodymą šį ketvirtadienį surengė Giedrius Bilvinas ir Mindaugas Paukštys Kauno klube Nautilus. Koncertu „Prisimenant praeities legendas“ sunkiosios muzikos atlikėjai  ne tik prikėlė legendinių grupių Def Leppard, Pink Floyd, Whitesnake, Bryan Adams ir daugelio kitų dievaičių dainas, bet nepabijojo į pasirodymą įpinti ir populiariosios Kings of Leon muzikos bei savo autorinių kūrinių.


Nautilus‘as žiūrovus pasitiko šiltai, o ir patys atlikėjai neleido sau vėluoti, tad pirmas įspūdis buvo malonus, dar neišgirdus nei vieno akordo. O prasidėjus koncertui lūkesčiai tik pasitvirtino – apšilimui sugroję mažiau žinomą autorinę grupės WOODOO dainą „Tolimi“, muzikantai pasižadėjo daug negirdėtų dainų negroti, tad iškart ėmė publiką užvedinėti U2 kūriniais, lyriškai atliko Kings of Leon „Use somebody“, Def Leppard „All I want is everything“, Bon Jovi „It‘s my life“. Buvo ganėtinai keista girdėti tokias, rodos, užvedančias ir sunkias roko dainas, atliekamas dviejomis akustinėmis gitaromis, kurių vieną buvo įvaldęs Giedrius Bilvinas, o kita grojęs Mindaugas Paukštys dar atliko ir vokalo partijas. Vėl sugrojęs autorinę dainą „Rojus ne rytoj“ Mindaugas užtraukė „Wish you were here“ ir taip galutinai pelnė mano simpatijas. Nežinau, kas buvo kaltas – tobulas įžangos atlikimas, muzikantų susigrojimas ar mano meilė Pink Floyd‘ams.

Po trumpos pertraukos atlikėjai sugrojo dar kelias klasikinio roko dainas, o kone kiekvienos pradžioje dažniausiai salėje pasigirsdavo ilgesingas aiktelėjimas, suprask, kažkas nesitikėjo išgirsti savo seniai mylimą dainą. Sudainavę „Every breath you take“, Bryan‘o Adams‘o „Run to you“ ir Lenny Kravitz‘o „Again“ muzikantai, rodos, sekundei surimtėjo, tada grupės Free dainą „All right now“ paskyrė artėjančioms 40-osioms Romo Kalantos žūties metinėms. Kiekvienas gitaristas žino, kad tokias techniškai sudėtingas dainas atlikti net vienam muzikantui nėra labai lengva, ypač kai klasikinis rokas kimšte prikimštas įmantrių gitarų solo ir vokalinių iššūkių. Tačiau džiugu buvo stebėti, kaip šie du atlikėjai žvilgsniais ir šypsenomis sugeba susigroti, viską atlieka švariai ir sinchroniškai.  Sudainavę paskutines dainas (Whitesnake „Is this love“ ir U2 „One love“) Mindaugas ir Giedrius atsisveikino su publika, sužavėti palaikymo prisipažino, kad tai, kuo jie užsiima, daro iš visos širdies, tad susilaukė dar didesnių aplodismentų ir taip lengvai nepaleisti nuo scenos atliko paskutinį kūrinį „Ain‘t no sunshine“.

Taip, esu šališka, šis koncertas mane mažų mažiausiai sužavėjo, nes visos dainos, kurios tą vakarą skambėjo, buvo labai artimos ir savos (juk ne kasdien išgirsi tiek gerų dainų vienoje vietoje), tačiau profesionalus atlikimas ir muzikantų charizma šiame koncerte patenkino net ir skeptikų lūkesčius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *