Nekomercinė animacija festivalyje „Tindirindis 2012“

pagal | 2020 29 sausio

Susikaupimo ir ramybės kupinų švenčių sūkury, lyjant lietui ir pučiant nemaloniam Vakarų vėjui senasis kino teatras „Romuva“ paskutinę spalio savaitę visus kvietė į jau pakankamai šildomas sales pasimėgauti vaikiškomis istorijomis.

Į Kauną atvykęs, jau 10 kartą organizuojamas Tarptautinis animacinių filmų festivalis Tindirindis ir šiemet nenusileido savo programa. Žiūrovai galėjo išvysti visiškai Lietuvoje nepopuliaraus filmų žanro trumpametražių filmukų, kurie buvo skirstomi į įvairias kategorijas – Pasakų pasaulis, Muzika ir grafika, Siaubai ir sapnai, Žaidimai suaugusiems, Juokai juokais, Vinis į smegenis ir kt. Jau iš pavadinimų galima nuspėti, kad festivalio auditoriją sudarė ne tik vaikai, atostogų metu ieškantys kur prasmingai praleisti laiką.

Festivalyje įdomiausi buvo lietuvių kūrėjų darbai, nors ir žinoma, jog animaciniai filmai Lietuvoje nėra iš populiariųjų (Lietuvos Kultūros ministerija šiais metais finansavimo neskyrė nei vienam trumpo metražo filmui), tačiau žiūrovų skaičius atidarymo metu leido konstatuoti faktą, kad mūsų tautiečių kūriniai niekuo nenusileidžia Lenkijos, Belgijos ar net Prancūzijos filmams, kurių, beje, šiųmetinėje festivalio programoje daugiausia – net 52. Iš viso žiūrovams pristatyti net 61 šalies filmai, tarp kurių – Nigerija, Naujoji Zelandija ir Indija, nors pastarosios šalies filmas „Ebegetiya (9 colių ilgio)“, režisuotas Neeraj Suji, nesusilaukė daug komplimentų. Viena iš festivalio lankytojų teigė: „Nelabai supratau. Nelabai patiko“.

Negurmaniškus žiūrovus, kurie ne itin likę eksperimentuoti, traukė jau klasika vadinami senosios rusų animacijos filmukai, su kuriais užaugo kelios kartos – „Ežiukas rūke“, „Mikė Pūkuotukas“, „Gyveno kartą šuo“ ir kuriais šiais metais buvo minimas rusų animacijos šimtmetis. Festivalyje minimas ir Vladislovas Starevičius – ne tik rusų, bet ir lietuvių animacijos pradininkas… Vaikams – tai ne tik puikios pramogos, bet ir informacijos šaltinis, suaugusiems – prisiminimas to, kas tikra ir to, kas yra dalis jų asmenybės.

Tad kaip teigia festivalio organizatoriai, Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“ – tai nekomercinio animacinio kino arena, kurio tikslas parodyti šios meno rūšies plačias ribas, atskleisti naujus vystymosi horizontus, parodyti plačiajai Lietuvos auditorijai, kad animacija kalba apie rimtus dalykus ir nagrinėja gilias problemas. Rudens pabaigoje toks festivalis – tai puikus būdas atlaisvinti mintis nuo savų rūpesčių ir pasišildyti nuoširdžia nekomercine kūryba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *