Nėra darbo, ar nenori dirbti?

pagal | 2020 29 sausio

Esu iš tų žmonių, kuriems veiklos niekada netrūksta, o jei kada ir sumažėja darbų sąrašas – tai netrukus jis vėl prisipildo iki begalybės. Tačiau pastaruoju metu dažnai tenka girdėti iš aplinkinių ir draugų, kad darbo neįmanoma susirasti. Trūksta patirties, tam tikrų įgūdžių arba reikalavimai dideli, o alga labai maža. Ėmiau galvoti, ar jaunų bedarbių skaičius toks aukštas dėl to, kad tikrai nėra darbo, ar todėl, kad nenorime jo dirbti?

Apie darbo perspektyvas turbūt visi svajojame nuo mažumės. Pradedant klausimais darželyje – kuo nori būti užaugęs, baigiant rimtu susirūpinimu kuo nori būti, kai jau užaugai. Dėl to, kad  pasipuošę sekciją aukštojo mokslo diplomu negauname darbo, esame linkę kaltinti aplinkinius. Vieni purkštauja, kad valdžia bloga, kiti, kad prasta universitetų ir kolegijų sistema, kai kurie pyksta netgi ant tėvų, sakydami, kad  niekas nedavė milijono, direktoriaus posto ir naujos mašinos. Tačiau kas iš tikrųjų kaltas?

N. Oželytė vieno seminaro metu pasakė: „kaip galime žinoti kuo norime būti, jeigu nežinome dėl kokios priežasties čia esame?“ Paklauskite savo mamų, kokia jūsų paskirtis šioje žemėje? Kone kiekviena mylinti mama linki savo vaikui tapti doru, sąžiningų, atsakingu, mylinčiu ir mylimu žmogumi. Tą patį klausimą užduokite ir patys sau. Manau, kad norų ir tikslų lentelės viršuje atsidurs tokie būdvardžiai kaip: turtingas, sėkmingas , savarankiškas, laimingas  žmogus. Dažnai tokie abstraktūs siekiai aptemdo tikslus, kurie iš tikrųjų padėtų susirasti darbą ir siekti karjeros aukštumų. Duodami beveik nieką tikimės gauti beveik viską. Nederėtų pamiršti, kad mūsų visuomenėje, mes žmonės, esame eilinė prekė. Vienų etiketės gražesnės, kitų vidus skanesnis, tačiau mes visi turime tam tikrą kainą. Nesistebėkite, kad ponas viršininkas siūlo minimumą. Pagalvokite, ką jūs jam parduodate.

Karjeros ir aukštos darbo pozicijos siekis – tai tarsi kylantis ar besileidžiantis liftas. Kryptis visiem labai aiški – viršun arba apačion. Žinoma, visi norėtų iškarto atsidurti pačioje dangoraižio viršūnėje. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl jūs neradote darbo.  Derėtų prisiminti vieną paprastą dalyką: nepabuvę apatiniame aukšte, niekada nepasieksite ir viršutinio. Elementari logika ar ne? Kildami viršun išlipame tarpiniuose aukštuose apsižvalgyti ir praplėsti savo akiračius. Visi baiminamės užstrigti lifte, nebejudėti aukštyn. Nepamirškite, kad lifte yra vienas stebuklingas mygtukas, kurį paspaudus visada galima išsikviesti techninę pagalbą. Gyvenime techninė pagalba nėra puikus ponas ir didvyris ištraukiantis iš spąstų. Paprastai  tai būna tiesiog besišypsanti, arba ne, darbo biržos tetulė.

Apgailestauju, kad neradote punktų 123, kaip susirasti darbą, tačiau niekas apart jūsų negali nuspręsti kuo norite būti ir kaip to siekti. Kiekvienas veiksmas turi tikslą, o daiktas paskirtį. Gyvendami be tikslo ar elementaraus, nuoseklaus plano – gyvenate veltui. Nuo jūsų pačių priklauso, kada pradėsite siekti karjeros aukštumų. Kuo vėliau dirbsite batų pardavėju, tuo vėliau vadovausite batų parduotuvei. Nepamirškite, kad savo gyvenimo vadovais esate jūs patys. Gerai apsvarstykite savo planus ir siekius. Jei dar nepradėjote – pradėkite nuo pirmojo aukšto. Tik nepamirškite pakilus vieną aukštą, paspausti mygtuko keliančio dar aukščiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *