Nesenstanti mūsų pačių sąmonė – amžinasis jaunystės šaltinis

Senatvės ligos. Pakalbėkime apie jas dabar, o ne tada, kai bus vėlu. Vadinamosios senatvės ligos neturi nieko bendra su amžiumi, nes jos vystosi dešimtmečiais ir pasireiškia dažniausiai senatvėje. Anksčiau žmonės mirdavo net nesulaukę atpildo už jaunystės nuodėmes. Šiandien gyvename ilgiau, todėl tenka srėbti pačių virtą košę. Vis kalbame apie paskutinį teismą, bet iš tiesų į paskutinį teismą stojame kiekvieną akimirką. Akis į akį susiduriame su tuo, kam ligi šiol sudarėme prielaidas.

Liga senatvėje visai ne likimo pirštas. Ne likimas lemia senatvėje būti senam. Per kiekvieną gimtadienį mūsų klausia, kiek mums metų, ir mūsų dėmesys nukreipiamas neteisinga linkme. Susikuriame vaizdinį, kad dabar esame vyresni, senesni. Tačiau taip nėra. Pavyzdžiui, sėkmės mokytojas Kurtas Teperveinas (Kurt Tepperwein) apie tai sako: „Vieną gražią dieną aš nusprendžiau daryti kitaip ir dabar su kiekvienais metais jaunėju. Per kiekvienus mano gyvenimo metus man suteikiama galimybė susikurti jaunesnį, geresnį, naujesnį kūną. Gimtadienis tik rodo mano kūno atsiradimo datą, bet su manimi neturi nieko bendra. Kai manęs paklausia, kiek man metų, aš paprastai atsakau: „Aš neturiu amžiaus. Visada buvau ir visada būsiu“.

Jei žmonės turi omenyje kūno sukūrimo metus, galime tai vadinti amžiumi, bet ką bendra tai turi su mumis? Kai vieną gražią dieną paliksite savo kūną, juo visiškai nesidomėsite. Stovėsite šalia. Didžiausia staigmena bus ta, kad visa dar gyvenate ir esate gyvybingesni nei kada nors anksčiau. Matysite gulintį savo kūną ir būsite jam abejingi.

Laikas dirba ne prieš jus, o jums. Jau nuo šiandien pradėkite su kiekviena diena jaunėti, nes per sekundę gali atsirasti 10 000 naujų ląstelių. Jos jaunos ir viską gali. Bet jei jas sutiksite remdamiesi savo sena sąmone, ląstelės seks šiuo pavyzdžiu ir ims senti. Jei pasinaudosite galimybe šias ląsteles sutikti su jauna sąmone, kiekvieną sekundę atjaunėsite 10 000 ląstelių.

Tikroji jūsų esybė neturi amžiaus, ji nepagimdoma, ji negali nusilaužti kojos, susirgti plaučių uždegimu, pasenti ir mirti. Sąmonė visada gyva. Jei „pasieksite sąmonę“, būsite atradę jaunystės šaltinį, neidentifikuosite savęs su kūnu ir rasite kelią į savo tikrąją esmę. Nuo dabar „Aš“ vadinkite tik tai, kas iš tikrųjų esate, savo esybę ir turėkite galvoje ne kūną, protą, pasąmonę ar koją, o tik savo tikrąjį „Aš“!

Daugiau nebesakykite „Aš sergu sloga“ arba „Aš pasigavau gripą“ ar panašiai. Jūs nesergate, jūs nepasigavote. Taip sakydami tapatinate save su tuo, kas serga sloga – su savo kūnu ar organizmu ir tuoj pat atsiduriate spąstuose. Tuomet jūs sergate, bent jau vaizduotėje, o ligonis negali būti sveikas, antraip jis nebesirgtų. Net jei sakytume „Mano kūnas serga sloga“, tapatybė liktų. Bet jei aš sakau: „Mano organizmas serga sloga, o aš esu sveikas“, įvyksta stebuklas. Tą akimirką sloga sergančiame kūne apsigyvena sveika sąmonė. O ką gi tuomet daro sloga? Vėliausiai po valandos ji dingsta. (Skamba nerealiai, ar ne? Pabandykim!)

Įvyksta išgijimas, nes sveika sąmonė užpildo kiekvieną šio organizmo ląstelę. Kai natūralus sveikumas užpildo organizmą, jis nebegali sirgti ir natūraliai pasveiksta.

Jėzus kartą pasakė: „Jūs visi esate miegantys dievai.“ Tai ne tik konstatavimas, bet, suprantama, ir užduotis, nes jis kalbėjo: „Turite būti tobuli, kaip tobulas dangiškasis Tėvas“. Jis nepasakė: „Turite tapti tobuli“.

Tai girdėdami visada galvojame: „Taip, tobulybė, iki jos dar ilgas kelias, turiu dar daug nuveikti, turės praeiti nemažai laiko, nes dar esu gerokai toli!“ Vis dėlto kaip tik šito Jėzus ir nesakė, nes jis žinojo, kaip iš tikrųjų yra. „Turite būti tobuli, kaip tobulas dangiškasis Tėvas“. Tobulam neįmanoma tapti. Netobulas neturi galimybės tapti tobulas, tai neįmanoma. Tobulam galima tik būti, o būti galima prisimenant. Kurtas Teperveinas sako: „Aš prisimenu savo tikrąją esmę ir tuomet pajuntu, kad pasiekiau tikslą. Man neegzistuoja amžius. Aš niekados nesirgau ir apskritai negaliu susirgti. Savaime suprantama, aš negaliu senti ir niekados nemirsiu, nes juk niekados nebuvau pagimdytas. Kai gyvenu su šiuo suvokimu, kai ši sąmonė užpildo mano kūną, jis tą pačią akimirką pradeda šią sąmonę atspindėti ir ją atitikti.“

Komentarai
Pasidalinkite