Nuo nuobodybės iki bibliofilizmo

pagal | 2020 29 sausio

Knyginiai reikalai nuobodu ir nepopuliaru? Anaiptol. Ar žinojote, kad galite įsigyti apatinius su šauniojo Belos mylimojo Edvardo Kaleno veideliu? Arba nuo mažens mokyti vaikus pažinti rašytojus perkant jiems lego kaladėles su įvairiausių rašytojų atvaizdais, nors pastarieji nėra tokie šventi, kokius juos vaizduoja literatūros vadovėliai? O kur dar internetiniai tinklalapiai su skaitančių vaikinų nuotraukomis?

Padaužos rašytojai

Požiūris, jog knygos ir viskas, kas susiję su jomis, yra nuobodu, tikriausiai, atsirado iš filmų su tykiomis bibliotekininkėmis, reikalaujančiomis tylos iš po savo raginių akinukų. Dar vienas negatyvus stereotipas, tarsi virusas apsigyvenęs galvoje, susikūrė mokykloje, kada reikėjo dūlėti gražiomis dienomis su knyga rankose ir skaityti kaip koks nors Liudas Vasaris kamuojasi savo trancendentiniame pasaulyje. Tačiau aplinkybių verčiamas turi pradėti domėtis ne tik „priverstinės literatūros“ sąrašo knygomis, bet ir rašytojų biografijomis. Tada netikėtai supranti, jog jie labiau primena Olimpo kalne sėdinčius aistringus ir nuodėmingus dievus nei nuobodylas filosofus, kartinančius gyvenimą kiekvienam paaugliui. Antai garsusis XIX amžiaus pradžios anglų poetas Džordžas Baironas ne tik sirgo maniakine depresija, bet dar ir velniškai mylėjo moteris ir sugebėjo per metus Venecijoje savimi „pavaišinti“ daugiau kaip 250 moterų. Štai romano „Didieji lūkesčiai“ autorius Čarlzas Dikensas mėgo vaikščioti į morgą ir visada rašydavo tik atsisukęs į šiaurę. Maža to, šis rašytojas turėjo daug kritikų, iš kurių vienas buvo ir pats Oskaras Vaildas, net keletą metų praleidęs kalėjime už įtarimus homoseksualizmu, nepaisant to, jog turėjo šeimą. Žinoma, buvo ir tokių stereotipinių nevykėlių kaip Francas Kafka – moksliukų, vegetarų ir dar mėsininkų anūkų, tačiau juk Kafka neparašė keliatomio romano „Karas ir taika“ ir nedžiūgavo, jog „daugiau tokių nesąmonių nebeteks rašyti“, kaip tą darė „Anos Kareninos“ autorius Levas Tolstojus.

Knygų fetišas

Negana to, jog pasaulyje pilna savų keistenybių turinčių rašytojų, dar turime ir bibliofilų poreikius tenkinančių išradėjų. Prisipažinkite, jog nežinojote, kad galima nakvoti knygoje ar tiesiog po ja. Jack Maxwell sukūrė knygos dizaino palapinę. Ir tai dar ne viskas! Ar esate girdėję apie literatūrinius prezervatyvus? Na, tikrai nesistebiu, jog atsakymas neigiamas. O visgi tokių dalykų galite įsigyti „Book soup“ knygyne Amerikoje. Nesistebėkite ir tuo, jog galite būti pavaišintas Džeinės Austen arbata arba susidurti su futbolo žaidėju, ant kurio marškinėlių būtų įžymaus rašytojo pavardė. Jeigu vis dar esate nusiteikę skeptiškai knygų atžvilgiu, keliaukime toliau.

Karšti vaikinai su knygomis

Ne paslaptis, jog visos moterys nori ne tik gražių raumenimis apdovanotų vaikinų, tačiau ir intelektualių gyvenimo draugų. Deja, gal ir pesimistiška taip teigti, tačiau tokių vaikinų nėra. Nūdienos pasaulyje tobulybių reikia ieškoti ne muziejuje, kaip kadaise sakė vokiečių rašytojas Erikas Marija Remarkas, bet internete. Antai tinklalapyje hotguysreadingbooks.tumblr.com, galima rasti nemažai gražių vaikinų nuotraukų su jų skaitomomis knygomis! Tad didiesiems lovelasams patartina susirūpinti ir užuot sekus Don Žuano pėdomis pasirinkti autoritetą, šaunų tiek charakterio savybėmis, tiek erudicija. Jeigu viso šito jums nepakako, esate tiesiog prarasta siela. Nei literatūriniai stikliukai, nei drabužiai, pagaminti tiesiog iš senų knygų puslapių, jūsų nesudomins. Beliks tik ir toliau skųstis, jog esate priversti skaityti kažkokių dostojevskių ar maironių kūrinius, nes taip „liepė“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *