„Pakalikai“ – ko norėjai, tą ir gauni

Galima įtarti, kad filmo „Bjaurusis aš“, pasirodžiusio 2010-aisiais, kūrėjai žinojo, kaip užkariauti žiūrovų širdis. Maži, mieli, geltoni, neaiškia įvairių kalbų greitakalbe tarškantys ir nuolat įvairių pokštų prikrečiantys padarėliai, lietuviškai „pakrikštyti“ pimpačkiukais, netruko suburti atsidavusių gerbėjų kultą. Tad visai natūralu, kad šiemet kino teatrus pasiekė juosta „Pakalikai“, kurioje mažieji pimpačkiukai žengia į pirmąjį planą.

Jau nuo vienaląsčių laikų pimpačkiukai ieškojo didžiausio, blogiausio ir „kiečiausio“ boso, kuriam galėtų tarnauti ir būti jo pakalikais. Deja, kaip skelbia vienas filmo treilerių, bosą lengva rasti, bet sunkiau išsaugoti. Komiški pakalikų sukelti nesusipratimai urvinį žmogų paverčia lokio pietumis, grafą Drakulą – dulkėmis, o Napoleonas jų „dėka“ pralaimi Vaterlo mūšyje. Galų gale, vargšai pakalikai neberanda tinkamo boso ir pasineria į gilią depresiją. Tačiau vienas jų, protu pasižymintis Kevinas, sugalvoja kaip išgelbėti savo gentainius. Kartu su energinguoju Bobu ir prieš savo valią savanoriu tapusiu Stiuartu, Kevinas iškeliauja ieškoti pačio blogiausio blogiečio. Įvykiai susiklosto taip, kad ji susiduria su labai labai bloga blogiete Skarlet Overkill, kuri gviešiasi Anglijos karalienės karūnos.

„Pakalikai“ susitelkia ties trimis pagrindiniais veikėjais: Kevinu, Stiuartu ir Bobu. Ilgšis Kevinas yra brandžiausias jų tarpe ir jo galvoje gimsta geriausios idėjos. Stiuartas labiau primena paauglį – jis žavisi elektrinėmis gitaromis ir flirtuoja su vandens hidrantais. Bobas (drauge su savo nuolatiniu palydovu, pliušiniu meškiu Timu) įkūnija vaikystę, būdamas pats naiviausias, patikliausias, bet kartu ir mieliausias iš pagrindinių personažų. Bet tuo jų charakterizacija ir pasibaigia. Trijulė nuo pat savo kelionės pradžios lig pabaigos išlieka identiška savo būdu ir ničnieko neišmoksta.

Personažai yra silpnoji filmo grandis. Pimpačkiukai, dvejuose „Bjaurusis aš“ dalyse buvę antraplaniais personažais, išlieka tokiais ir „Pakalikuose“. Jų nuotykiai ir pokštai tikrai juokingi, bet kaip personažai, Kevinas, Stiuartas ir Bobas didelio įspūdžio nepalieka. Juos galima būtų pakeisti bet kuriuo kitu pimpačkiuku ir tai filmui nepadarytų nei neigiamos, nei teigiamos įtakos. Tuo tarpu visi kiti veikėjai tampa trečiojo plano aktoriais. Visi jie turi vieną ar dvi ypatybes, bet tuo viskas ir baigiasi. Netgi blogietė Skarlet niekuo neišsiskiria – ją lengvai būtų galima pakeisti blogiuku iš bet kurio animacinio filmo – filmui įtakos tas taip pat neturėtų.

Filmo siužetas yra plonesnis už vienkartinę servetėlę. Skarlet užsigeidžia būti Anglijos karaliene, tad Kevinas, Stiuartas ir Bobas, trokšdami įdarbinti savo gentį, turi pavogti jai karūną. Viskas, daugiau jokių vingių. Visas filmo laikas užpildomas mūsų trijulės ir jų gentainių nuotykiais bei nutikimais. Žinoma, jie tikrai juokingi, tačiau į „Pakalikus“ neįmanoma investuoti gilesnių jausmų. Kada pirmojoje „Bjaurusis aš“ dalyje stebėjome blogiuko Gru virtimą geru (daugiau ar mažiau) žmogumi bei tėvu, o antrojoje – jo meilės istoriją, galėjome jaustis sujaudinti, sugraudinti. O pimpačkiukų filme to tikrai nepatirsite.

Kita vertus, „Pakalikai“ duoda žiūrovui tai, ką pažada – nuotaikingą, kupiną nuotykių ir įvairaus plauko juokų kelionę su žaviais geltonais herojais. O ko daugiau bereikia? Jaunesni žiūrovai pozityviai vertins fizinio pobūdžio komediją, o vyresnieji geltonųjų pakalikų greitakalbėje galbūt pagaus ne vieną juokelį, sudėtą į užsienio kalbos žodžius. Pimpačkiukų gerbėjai tuo bus visiškai patenkinti. O tiems, kurie planuoja eiti į „Pakalikus“ tikėdamiesi itin kokybiško kino, patariu geriau nusipirkti ir suvalgyti bananą bei palaukti trečiosios „Bjaurusis aš“ dalies, pasirodysiančios 2017-aisias. Joje pimpačkiukai turėtų atsidurti ten, kur sugeba veikti geriausiai – ne pagrindinių veikėjų, o pakalikų vaidmenyje.

Komentarai
Pasidalinkite