Parduotuvė pavadinimu „Knygynas“

Sakoma, kad namai, kuriuose nėra knygų, yra tarsi kūnas be sielos. Senos, tarybinės raudonos enciklopedijos ar naujos, margais viršeliais knygos į namus atkeliauja įvairiais būdais. Būna, jas padovanoja, negrąžini pasiskolintos ar nusiperki. Knygyne. Parduotuvėje, kurioje pardavinėjama senovės išmintis, meilės aistros ir karo didvyrių nuotykiai. 

Paprastai knygosknygynas pasižymi tyla, mažu lankytojų skaičiumi ir keistomis pardavėjomis. Ši parduotuvė panaši į biblioteką, tik knygyne grąžinti knygą sunkiai pavyks. Atrodo, kam dar rašyti apie savaime suprantamą dalyką kaip knygyną, tačiau kiekvieną kartą ten apsilankiusi išeinu apimta įvairių emocijų. Kartais nusivylimo, kai nerandu ieškotos knygos, kartais piktumo, nes pardavėja nemandagi, kartais – laiminga. Ko mes ieškome knygynuose ir ar visada randame?

Nuėję į biblioteką randame galybę knygų, kurios suskirstytos į tam tikras kategorijas. Darbuotojai ir rekomenduoja, ir suranda, dar net atneša iš tamsių kambarėlių lentynose netelpančias knygas. Knygynai taip pat skirsto parduodamus leidinius į kategorijas, pasiūlo įsigyti ir vandens, ir magnetuką.

Viena literatūros kritikių prieš knygų mugę pasakojo, kodėl toks reiškinys kaip mugė pritraukia minias lankytojų, nuperkama begalės knygų ir neretam skaitytojui tai tampa savotiška švente. O atsakymas paprastas – mes neturime kokybiškų knygynų. Ko paklausi, to negausi. Tos parduotuvės, vadinamos knygynais, tėra eilinė prekyvietė, kurioje dar negalima tikėtis kokybiškų paslaugų, patarimo, konsultacijos ar malonaus pokalbio. mug4

Ne kartą bandžiau įsidarbinti knygyne. Pardavinėti šviesą, o pačiai badauti (siūlomas minimalus atlyginimas) nesinorėjo. Tai puikus papildomas darbas studentui, kur galima gana lengvai suderinti grafiką (ypač, jei knygynas prekybos centre), o papildomos pajamos visada gerai. Tačiau, kai reikia mokėti už nuomą, o darbas knygyne būtų pagrindinis pajamų šaltinis – kaip gyventi? Taip, galimi priedai, tuo pat galima susimokėti ir knygynui, jei atsiranda prekių trūkumas. Tad ar galima tikėtis kokybiško, išmanaus aptarnavimo, jei tai tik papildomas darbas, „atėjau-pabandžiau-priėmė-kažkaip dirbu“. O gal per naivu norėti skaitančio, išmanančio ir randančio knygas pardavėjo? O gal tikrai sunku rasti reikiamą knygą, žinoti apie ką ji ir dar parekomenduoti kažką panašaus? Skaitytoja Guoda pastebi, kad knygyne, kaip ir visur, yra klientų segmentavimas, ir bėda ta, kad daugumos pardavėjų neapmokysi bendrauti su visais: intelektualais, megėjais, žiopliais. „Man knygyne nereikia dialogo, einu ten pasidairyti, o galų gale perku internete, nes taip pigiau“, – tvirtina Guoda.

Jei knygyne nerandi ieškomo leidinio, nesijausk negebančiu rasti. Nors ir yra žymenys, skiriantys mokslines knygas nuo grožinių romanų, mokinių pratybas nuo besimokančiam skaityti skirtų knygučių – savarankiškai rasti neretai kebloka. Jei tai naujai išleista knyga, ją rasi prie „Naujienų“, o galbūt ji perkamiausiųjų penketuke. O jei knyga kelių metų senumo ir pardavėja-konsultantė patikina, kad knygyne tokia yra, kaip ieškoti tada? Lietuviškieji knygynai retai kada išdėsto knygas pagal jų autorių pavardes abėceline tvarka. Teminis skirstymas taip patne visada visagalis – knyga „Durnių laivas“ klaidžiojo vaikų skyriuje, nes yra iliustruota.

Knygynas-kavinė jau tampa mėgstamu deriniu. Tokiose vietose renkasi norintys nemokamai paskaityti, pasinaudoti belaidžiu internetu arba tikri bibliofilai, kurie gali valandų valandas kalbėti apie knygas ir rankose laikyti jau atšalusios kavos puodelį. Kavos ir knygos derinys, kaip ir visi, turi savų pliusų ir minusų. Knygynas nėra skaitykla ir Lietuvoje knygų leidybaknyga.kava yra suvaržyta rinka, todėl kiekvienas išleidžiamas produktas – brangus. Kas pirks apskaitytą knygą, o dar su kokiu kavos lašu ant kurio nors puslapio? Nurašyti per brangu, užkišti galima, bet ar tai išeitis? Po pamokų susirenkančių moksleivių būrelis ir jų klegesys blaškys rimto skaitytojo ar ieškančiojo dėmesį. O gal knyga-kava turėtų pasiūlyti informacijos lapelių apie naujausius leidinius, atlikti šviečiamąjį darbą? Įsivaizduokite, perkate kavos, o ant jos užrašytas sakinys iš naujos knygos, kuris suintriguoja – gal tikrai daugiau žmonių pradėtų skaityti ir susidomėtų? Tik pasvarstymas.

Niujorke aplankytas „Strand“ knygynas – knygų mylėtojo rojus. Daugiau nei daug knygų, daug pirkėjų ir tokių žioplinėtojų kaip aš, prisimenančių vienos ar kitos knygos pavadinimą ir ją tariančių informaciniame stende dirbančiam vaikinui. Jis atspausdina lapelį su nuoroda, kur ieškoti norimos knygos (tada tai buvo Sinclair „The Jungle“). Prie S raidės ir radau reikiamą egzempliorių. Mintimis apie Amerikos knygynus dalinasi ir Lina: „Realiai yra dviejų tipų knygynai Amerikoje ir abiejų trūksta Lietuvoje. Pirmas tipas (jų šiek tiek randama ir Lietuvoje) – tai tie dideli knygynai, kurie dažniausiai turi kavines ir pasiėmęs knygą gali ramiai gurkšnoti kavą bei skaityti. Ten grindys dažniausiai būna su kilimine danga, todėl galima sėdėti ant grindų. Niekas tavęs netrukdys, free wifi. Galima nors ir visą dieną taip mėgautis rašytu žodžiu. Antras tipas – dažniausiai šeimos verslas. Ten knygos nuo grindų iki lubų, maži praėjimai, panašu į labirintą. Ten galima rasti absoliučiai visko, tačiau to padaryti be pagalbos beveik neįmanoma. „Geek‘ų“ rojus. Ir jei turi laiko, galima kelias valandas prasiginčyti su pardavėju/savininku apie „Doctor who“. Ir jis visiškai nereaguos, ką veikia kiti klientai.“twitter5

Knygynų Lietuvoje – tinklinių ar privačių – nemažai. Lina dalinasi mintimis ir apie knygynus Kaune: „Tobulas knygynas – mažas, su daugybe knygų ir sunkiai praeinamom lentynom. Jei iš praktiškų aspektų, man labai svarbu, kad knygyne būtų platus angliškos literatūros pasirinkimas, naujausi leidiniai (ypač visokie „trendiniai“, neformatas ir pan). Praktiškai visuose didžiuosiuose tinkliniuose knygynuose gali rasti vos 5 angliškas knygas ir tos geriausiu atveju bus „Games of Thrones“, blogiausiu – 100 metų senumo Steveno Kingo raštai, kuriuos jau kiekviename blusturgyje gali rasti.“

Apie knygynus Vilniuje pasakoja Rūta: „Vilniuje yra neformatinis Rūdninkų knygynas, kuriame ir įdomesnių dalykų galima rasti, ir su pardavėjais-savininkais padiskutuoti. Taip pat jauni entuziastai laikas nuo laiko organizuoja dėvėtų, rinktinių ir reto leidimo knygų knygyną ‘Juodas šuo’, kuris vyksta tik vieną dieną ir vis kitoje vietoje. O jei apie didelius knygynus, tai „Pegase“, Gedimino prospekte, yra tokie faini entuziastingi pardavėjai, vaikinas ir mergina, kad jie beveik verti atskiro straipsnio! Jei paklausi, žino, visada ką gudriai patarti, gan argumentuotai sudomina. Ir bent jau sudaro įspūdį, kad pasidžiaugia išsirinkta knyga. Vien dėl jų ten vis traukia užeiti.“

Kol popierinė knyga, jos leidyba ir rašymas bus, vienaip ar kitaip turėsime užsukti į knygyną. Nusipirkti labai populiarios knygos, kurią privalu perskaityti, o galbūt tik kavos, o gal tik magnetuko su gintaru. O kol kas pasvajokime apie knygyną, į kurį norisi sugrįžti dar ir dar. Ne tik kavos.

Komentarai
Pasidalinkite