Pasaulio pabaiga kasdien

pagal | 2020 29 sausio

Tarsi tradicija jau tapo spėliojimas, kas bus žmonijai. Ateitis „piešiama“ pačiomis tamsiausiomis spalvomis, kurias dar labiau aštrina žmonių vaizduotę užvaldę kuriami filmai apie Žemei pavojų ir pražūtį keliančius robotus žudikus, ateivius, zombius, milžiniškas beždžiones, drakonus, žiurkes mutantes, milžiniškas vapsvas ir daugelį kitų. Vieni laukia paskutiniosios dienos ir kuria slėpimosi teorijas, kiti – nekreipia dėmesio. Drįstu teigti, jog nei vieni iš jų nėra teisūs, nes savotiška pasaulio pabaiga vyksta kasdien.

Ugnikalnių išsiveržimai

Išsiveržę ugnikalniai yra itin pavojingi gamtai, nes pražudo ją daugelio kilometrų spinduliu. Ypač galingi ugnikalniai gali sunaikinti ištisas rūšis ir pakeisti klimatą visoje planetoje. Pvz., 1991 m. Filipinuose išsiveržus Pinatubo ugnikalniui žuvo daugiau nei 700 žmonių, kelis kartus daugiau jų liko be savo namų. Pakilę milžiniški pelenų debesys sunaikino visus derlius bei kaimus keliasdešimties kilometrų  spinduliu. Daugeliui metų pasikeitė vyravęs klimatas bei galimybės kurti civilizaciją tose apylinkėse.

Vienas skaudžiausių ugnikalnių išsiveržimų buvo 1902 m. gegužės 8-ąją dieną, kuomet vulkanas Mon-Pele visiškai sunaikino Saint Pierre miestą Martinikos saloje (Prancūzija). Aukų skaičius siekė virš 36 000.

Vienas iš pavojingiausių ugnikalnių, nes jo išsiveržimo zonoje gyvena apie 3 mln. žmonių, yra laikomas Vezuvijus (Italija). Tikriausiai kiekvienas žino vieną iš garsiausių Vezuvijaus išsiveržimų, kuomet po lavos ir pelenų sluoksniu buvo palaidotas Pompėjos miestas. Šis ugnikalnis jau buvo išsiveržęs daugelį kartų.

Nors žmonija yra mačiusi daug įvairių ir baisių ugnikalnių išsiveržimų, tačiau mokslininkai spėja, jog lyginant su jau buvusiais, žmonijos laukia šimtus kartų galingesni ir pragaištingesni, to pasekmės būtų maisto stoka bei visuotinio bado pradžia.

Asteroidai

Visą Žemės gyvavimo laikotarpį ji buvo tarsi „bombarduojama“ įvairiausių kometų bei asteroidų. Šiandien taip pat keliama daug teorijų apie mūsų planetos sunaikinimą dėl šios priežasties. Juk ir dinozaurų išnykimas siejamas su asteroido susidūrimu su Žeme, tad nesunku suvokti, kas įvyktų Žemei susidūrus su dideliu asteroidu. Pvz., 1908 m. Sibire, Akmenuotosios Tunguskos upės baiseine, sprogęs asteroidas buvo 50 metrų skersmens. Jo sprogimo galia prilygo 15 megatonų galiai, o tai yra 1000 kartų daugiau nei sprogus bombai, sulyginusiai su žeme Hirošimos miestą. Buvo išguldyta apie 2000 kvadratinių kilometrų Sibiro taigos.

Mokslininkai numato ne vieną asteroidų susidūrimą su Žeme. Rusija skelbia planuojanti kaip apsaugoti Žemę nuo asteroido, kuris turėtų trenktis į mūsų planeta po 26 metų. NASA atlieka tyrimus dėl 2013 m. vasario mėn. pro Žemę praskriesiančio asteroido, kuris praskries vos 27 tūkst. kilometrų atstumu, tad išlieka grėsmė susidūrimui su Žeme. Žemės ir asteroido susidūrimo atveju, žmonija patirtų milžiniškus nuostolius bei katastrofiškas pasekmes.

Klimato pokyčiai

Kylanti vidutinė Žemės temperatūra, orų anomalijos, tirpstančios ledo kepurės bei ledynai, mažėjantys koralinių rifų plotai, nykstančios gyvūnų ir augalų rūšys liudija apie besikeičiantį klimatą. Manoma, jog  didžiausią žalą daro automobiliai ir pramonė, nes deginant iškastinį kurą – anglį, naftos produktus bei gamtines dujas – į atmosferą išsiskiria daug anglies dvideginio. Išmetamos dujos sukelia šiltnamio efektą: šiluma nuo Žemės paviršiaus daug lėčiau išspinduliuojama į atmosferą, tad temperatūra tik kyla. Prie klimato neigiamų pokyčių prisideda ir miškų kirtimas, nes medžiai absorbuoja anglies dvideginį.

Dėl klimato kaitos prognozuojami baisūs padariniai. Orai gali tapti vis mažiau nuspėjami, vandenyno lygis vis labiau kildamas gali užlieti gyvenamas pakrantes. Nykstant įvairioms gyvūnų ir augalų rūšims, imtų stigti maisto, o kilus badui pasklistų chaosas.

Branduolinis karas

Branduolinis karas, nesvarbu, kur jis įvyktų, turėtų didžiulį poveikį visam pasauliui. Po galingų branduolinių užtaisų sprogimų radioaktyvius kritulius vėjas išnešioja didžiulėje teritorijoje. Žmogui mirtinos zonos tęsiasi 150-250 km nuo sprogimo epicentro. Tokių sprogimų metu susidarę azoto oksidai ardo ozono sluoksnį. Dar viena didelė grėsmė – kylantys gaisrai, po kurių ypač padidėtų dulkėtumas, ko pasekmė būtų sukelta dirbtinė prieblanda. Tai reiškia, jog pasaulis atsiskirtų nuo Saulės šviesos ir šilumos.

Ne gana to, kiekvienas supranta, jog branduolinis karas reiškia ir didžiųjų miestų, valstybių, o galbūt ir planetos naikinimą. Anot kai kurių mokslininkų, šis „naikinimo“ būdas yra itin realus pasaulio pabaigos scenarijus. Prie tokio karo pasekmių priskiriamas ir masinis badas, nes sumažėtų derlius ir pradėtų trūkti maisto produktų visame pasaulyje. Tai lydėtų didelės užkrečiamųjų ligų, kaip cholera ir dizenterija, epidemijos, kurios padidintų mirčių skaičių.

Tačiau…

Nepaisant daugybės informacijos, bauginimų bei įsivaizdavimų, nereikia pasiduoti užpuolamiems psichozės. Pasaulis yra unikalus kūrinys, o gamta – galingiausia jėga, tad negalima nuspėti kada ir kas gali nutikti. Žmonija jau gyvuoja tūkstančius metų, nors visais laikais galima įžvelgti buvusių grėsmių. Tad ir šiandien skelbiamos artėjančios pabaigos greičiau liks tarsi neišsipildę vaizduotės pokštai. Svarbiausia nepanikuoti, nes savotišką pabaigą išgyvena kiekvienas žmogus kasdien, o tai reiškia tik tai, jog po kiekvienos pabaigos seka nauja pradžia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *